Pagarsėjusiam verslininkui nutarė parduoti prestižinį sklypą Vilniuje: pardavimo sąlygos kelia klausimų

Strategiškai patrauklioje Vilniaus vietoje, šalia Neries upės, yra didžiulis 8 ha valstybinės žemės sklypas. Kaip tik dėl jo šiuo metu užvirė nuožmi kova. Nacionalinė žemės tarnyba pasirašė taikos sutartį, pagal kurią žemės sklypas turėtų būti parduotas Lietuvoje žinomam verslininkui.

Sutarties detalių viešinti nenori

Oslo g. 1 esantis sklypas yra labai didelis - 8.2699 ha. Anksčiau jame buvo didžiuliai komerciniai šiltnamiai. Tačiau galiausiai jau ilgą laiką jie stovi apleisti ir nenaudojami.

Tuos šiltnamius ir kitus statinius prieš daug metų įsigijo UAB „SKR Baltic“. Šios įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas yra Saulius Skrebė.

Dėl šio sklypo jau ilgus metus vyksta teisminiai ginčai. Ginant viešąjį interesą teko įsikišti ir prokurorams. O viskas prasidėjo nuo to, kad pastatus įsigijęs savininkas ilgus metus bando įgyti teisę į sklypą.

Pagal galiojančią praktiką, statinius valstybinėje žemėje įgijęs savininkas gali prašyti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT), kad ši jam suformuotų ir išnuomotų valstybinės žemės sklypą. Net ir tais atvejais, jei įsigyjami statiniai beverčiai.

Kaip tik dėl to Lietuvoje yra interesas strategiškai patrauklioje vietoje supirkti valstybinėje žemėje esančias griuvenas, kad vėliau būtų įgyjama teisė į valstybinę žemę be aukciono.

Panaši situacija susiklostė ir Lazdynų mikrorajone, Vilniuje. Registrų centro duomenimis, sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita. Naudojimo būdas – komercinės paskirties teritorijos.

Taikos sutartis 2021 m. gruodžio 17 buvo sudaryta Vilniaus miesto apylinkės teisme. Tačiau jos turinio nei Nacionalinė žemės tarnyba, nei teismas nesutiko komentuoti. Delfi NŽT tik suteikė informaciją, kad teismo sprendimas šioje civilinėje byloje buvo apskųstas.

Nepaisant to, Delfi pavyko gauti taikos sutartį, dėl to galėjome susipažinti su jos turiniu.

Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, kyla įtarimų, kad valstybės turtą be aukciono bandoma parduoti apie tai neinformuojant visuomenės. Visuomenė neturi galimybių sužinoti, kokiomis sąlygomis ir už kokią sumą į privačias rankas ketinama perleisti didžiulį sklypą. Kyla klausimas, ar šiame procese pakankamai užtikrinamas viešumas ir realizuojama visuomenės teisė žinoti.

Parduoda už 7 mln. eurų

Delfi turimoje taikos sutartyje, kuria nesutiko pasidalinti NŽT ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvardijama kaina, už kurią UAB „SKR Baltic“ galėtų įsigyti Lazdynuose esantį sklypą. Tai – 7 mln. 345 tūkst. eurų. Delfi bendravo su keliais skirtingais turto vertintojais ir jie nurodė, kad rinkoje už šį sklypą šiuo metu būtų galima gauti gerokai daugiau.

Tarpusavyje nesusijusių ekspertų vertinimu, sklypo kaina galėtų prasidėti nuo 8 mln. eurų, o kainos lubos – 12 mln. eurų.

Tiesa, kad valstybė gautų tokią sumą, reikėtų skelbti aukcioną. Tuomet sklypą įsigytų didžiausią kainą pasiūlęs fizinis arba juridinis asmuo. Tokiu būdu valstybė iš sklypo galėtų gauti didžiausią naudą.

Delfi su klausimais kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą. Jos atstovas Audrius Gelžinis patvirtino, kad sklype Oslo g. 1 esantys statiniai priklauso UAB „SKR Baltic“.

„Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010-06-30 sprendimu „Dėl sklypų Oslo g. 1, Šiltnamių g. 26 detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino detalųjį planą, pagal kurio sprendinius 7,4126 ha ploto žemės sklypas, 0,7900 ha ploto žemės sklypas ir 0,0673 ha ploto žemės sklypas buvo sujungti į vieną 8,2699 ha ploto žemės sklypą, kuriam nustatyta kita paskirtis, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos“, - teigė A. Gelžinis.

Anot jo, įvairūs teisminiai ginčai dėl teisių į šį žemės sklypą tęsiasi nuo 2009 m. A. Gelžinis pripažino, kad buvo pasirašyta taikos sutartis. Tačiau jis kategoriškai atsisakė įvardyti jos punktus.

„Teisminių ginčų metu, bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 str. 1 d. taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. CK 6.163 str. 1 d. numatyta šalies pareiga iki sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai. Šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis (CK 6.163 str. 2 d.). Šalys taip pat privalo laikytis ir konfidencialumo reikalavimų (CK 6.164 str., Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 17, 27 str.).

Informuojame, kad taikos sutartis yra pasirašyta, tačiau ji dar nėra įsigaliojusi, nes teismo nutartis, kuria ji buvo patvirtinta, yra apskųsta. Todėl nesibaigus teisminiam procesui, negalime komentuoti bylos detalių. Dėl bylos medžiagos atskleidimo Jūs turėtumėte kreiptis į bylą nagrinėjantį Vilniaus miesto apylinkės teismą“, - dėstė NŽT atstovas.

A. Gelžinio taip pat teiravomės, kodėl šis valstybinės žemės sklypas parduodamas be aukciono. Ir gavome štai tokį atsakymą: „Teisės aktai reglamentuoja, kad tik nauji žemės sklypai parduodami ar išnuomojami aukcione, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Naujais kitos paskirties valstybinės žemės sklypais laikomi pagal detaliuosius planus ar žemės valdos projektus kitai paskirčiai suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai, kuriuose nėra Lietuvos ar užsienio fiziniams arba juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių. Individualiai statybai gali būti parduodami ar išnuomojami aukcione tik tie žemės sklypai, kurie lieka laisvi po to, kai savivaldybės parengia individualiai statybai žemės sklypų, numatomų perduoti neatlygintinai nuosavybėn piliečiams pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, detaliuosius planus ar žemės valdos projektus.

Tarnybos nuomone, žemės sklypo Oslo g. 1 Nacionalinė žemės tarnyba negali parduoti aukcione, nes sklypas yra visiškai užstatytas Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise įregistruotais pastatais ir statiniais.

Spręsdama žemės ginčus Nacionalinė žemės tarnyba vadovaujasi teisės aktais ir siekia valstybei naudingiausių, tinkamiausių sprendimų. Epizode su Oslo g. 1 sklypu Nacionalinė žemės tarnyba ieško palankiausio, racionaliausio, valstybės biudžetui naudingiausio įsisenėjusios problemos sprendimo būdo.“

Klausimai, į kuriuos taip ir neatsakė

Delfi NŽT klausė, kieno iniciatyva šios derybos vyksta. Tačiau atsakymo į šį klausimą gauti nepavyko. Taip pat NŽT neatsakė ir į kitą klausimą, kiek laiko vyksta šios derybos.

Be to, klausėme, ar NŽT yra gavusi „SKR Baltic“ pasiūlymą lengvatinėmis sąlygomis parduoti žemės sklypą Oslo g. 1? Už kokią sumą planuojama parduoti sklypą Oslo g. 1? Ar dėl šio sklypo NŽT vykdė kokias nors konsultacijas su Žemės ūkio ministerija, kuriai yra pavaldi? Ar tiesa, kad teismai po Generalinės prokuratūros įsikišimo du kartus yra nustatę, kad sklypo nuomos sutartys 2007 ir 2012 m. su „SKR Baltic“ buvo sudarytos neteisėtai?

Vis dėlto, NŽT į šiuos klausimus atsakymų nepateikė.

Kaip rašė portalas etaplius.lt, S. Skrebė yra turėjęs ryšių su buvusiu aukštas pareigas NŽT ėjusiu Vaidu Pakalka, taip pat, anot žiniasklaidos, tvarkant reikalus jis esą buvo sulaukęs ir buvusių Seimo narių užtarimo.

Portalas rašė, kad UAB „SKR Baltic“ du kartus buvo išsinuomojusi valstybinę žemę, ant kurios stovi jos šiltnamiai, su oficialiu tikslu vykdyti žemės ūkį. Tačiau abu kartus žemės ūkiu esą nebuvo užsiimta, užtat buvo rengiamas detalusis planas, kurio paskirtis galėjo būti pakeisti žemės paskirtį, galiausiai, pasinaudojus įvairiais teisiniais viražais, ją paversti bendrovės nuosavybe, o vėliau, sprendžiant pagal prieinamą teismų medžiagą, vietoje šiltnamių čia galėjo atsirasti prekybos centras ar kiti objektai. Kad žemė nenaudojama pagal paskirtį, abu kartus konstatavo teismai. Todėl nutarta trečią kartą ieškoti būdų, kaip įgyti teisių į šį sklypą.

Etaplius.lt rašė, kad 2007 m. vasarį „SKR Baltic“ be aukciono iš NŽT 25 metų laikotarpiui išsinuomojo du 0,79 ha ir 7,74 ha valstybinės žemės sklypus. Nuomos tikslas – šiltnamių, kurie stovėjo šioje žemėje, eksploatavimas. Tų pačių metų balandį bendrovei išnuomotas dar vienas nedidukas, 0,0673 ha, žemės sklypas – garažui, kuro rezervuarui ir kolonėlėms eksploatuoti.

Nuomos sutartyje buvo iškelta sąlyga – valstybinė žemė išnuomojama tam, kad būtų eksploatuojami ant jos stovintys šiltnamiai. Tačiau, kaip vėliau nustatė kelios institucijos ir teismai, „SKR Baltic“ neketino šiltnamių naudoti žemės ūkiui, iškart ėmė rengti detalųjį planą.

Anot žiniasklaidos, tuometinė Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009 m. pradžioje nutraukė 0,79 ha ir 7,74 ha žemės sklypų nuomos sutartis, kurias NŽT sudarė su „SKR Baltic“. Toks sprendimas buvo ginčijamas teismuose, tačiau 2011 m. kovą Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad nuomos sutartys nutrauktos pagrįstai.

Tačiau 2012 m. liepą NŽT buvo priimtas sprendimas iš trijų sklypų suformuotą vientisą sklypą išnuomoti tai pačiai „SKR Baltic“. 2018 m. įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nutraukta ir antroji nuomos sutartis. Taigi, galiausiai privatūs statiniai liko valstybinėje žemėje, kurios jų savininkas nevaldo.

Taikos sutartis buvo priimta

Kai paprašėme Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dėl taikos sutarties pasirašymo, gavome štai tokį teismo atstovo Aurimo Žukausko atsakymą: „Šiuo metu nutartis yra skundžiama, tad jos atsiųsti negalime. Skundus pateikė keturi tretieji asmenys byloje.“

Tačiau vėliau jam nusiuntėme papildomus klausimus ir tada A. Žukauskas nurodė, kad teismo procese ieškovas buvo UAB „SKR Baltic“, atsakovas buvo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o tretieji asmenys buvo fiziniai asmenys bei Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Anot teismo atstovo, UAB „SKR Baltic“ prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti su UAB „SKR Baltic“ jos naudojamo valstybinio žemės sklypo (esančio Oslo g. 1) nuomos sutartį. Nagrinėtoje byloje ieškovas kelia reikalavimą įpareigoti atsakovę sudaryti rašytinę žemės sklypo, ant kuriuo stovi ieškovei priklausantys statiniai, nuomos sutartį su ieškovu.

„Teismui buvo pateikta taikos sutartis, pagal kurią 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi ji buvo priimta. Iš taikos sutarties matyti, kad ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Teismas patvirtino sutartį pagal kurią UAB „SKR Baltic“ įsigyja žemės sklypą. Norėčiau pabrėžti, kad ši nutartis dar nėra įsiteisėjusi. Gauti 4 trečiųjų asmenų nutarties skundai, tad daugiau apie pirkimo-pardavimo detales šiuo metu informacijos nėra pateikiama“, - teigė A. Žukauskas.

Taigi, kol taikos sutartis teisme nebus patvirtina, tol visuomenė neturi galimybių sužinoti, kiek už sklypą sumokės pirkėjas. Tačiau ar toks teismo ir NŽT uždarumas priimant sprendimą dėl milijoninės vertės sklypo pardavimo neprieštarauja viešajam interesui?

Savivaldybė pakeitimų nedarė

Pagal Registrų centro nekilnojamojo turto įrašus šiuo metu dalis statinių taip pat yra pavadinti dirbtuvėmis. Paklausėme savivaldybės, ar buvo keista statinių paskirtis.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Paulius Vaitekėnas pateikė štai tokį atsakymą: „Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra išdavusi statybą leidžiančių dokumentų šiltnamių (pagalbinio ūkio) paskirties pastatus pakeisti į dirbtuves (gamybos) paskirtį. Duomenų bazėje nėra registruotų statytojo prašymų pakeisti minėtas pastatų paskirtis.“

Taip pat teiravomės, ar savivaldybė yra davusi leidimą tęsti pradėtus detaliojo planavimo veiksmus valstybinėje žemėje, numatant paskirties keitimą ir valstybinės žemės sklypų sujungimą valstybinės žemės nuomininko valdomo žemės sklypu, ir tuose sklypuose, kuriuose nuomininkas prarado valstybinės žemės nuomą?

„Teritorijoje, kurioje yra minėto subjekto nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai Oslo g. 1 galioja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-06-30 sprendimu Nr. 1-1632 patvirtinto teritorijos detaliojo plano sprendiniai. Jokių leidimų keisti ar koreguoti minėtą teritorijos detalųjį planą Vilniaus miesto savivaldybė nėra išdavusi“, - nurodė P. Vaitekėnas.

Prokuratūra gynė viešąjį interesą

Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė Delfi patvirtino, kad dėl šio sklypo į viešojo intereso gynimą yra tekę įsikišti ir prokurorams.

„Į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „SKR Baltic“, Nacionalinei žemės tarnybai, Vilniaus miesto savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Oslo g. 1, Vilniaus mieste, nuomos sutarties be aukciono pripažinimo negaliojančia, statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo bei statinių nugriovimo Generalinės prokuratūros prokuroras kreipėsi 2014-08-01“, - nurodė prokuratūros atstovė.

Anot jos, ieškinys buvo grindžiamas tuo, jog sklype esantys statiniai neatitiko išnuomotam žemės sklypui nustatytos kitos naudojimo paskirties, todėl šį žemės sklypą išnuomojus kitai naudojimo paskirčiai, buvo pažeistos imperatyvios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatos.

„Jos numato, kad užstatyti žemės sklypai be aukciono išnuomojami jame esantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Be to, ginčijamas valstybinės žemės nuomos be aukciono sandoris neatitiko įstatyme įtvirtintų reikalavimų – jame nebuvo nurodytos išnuomojamoje žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sąlygos“, - dėstė E. Martinonienė.

2016-11-10 Vilniaus miesto apylinkės teismas prokuroro ieškinį tenkino iš dalies – žemės sklypo nuomos sutartį pripažino negaliojančia; panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotus rašytinius pritarimus statinio projektui; panaikino deklaracijas apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą; panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduotas pažymas apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Tačiau teismas atmetė reikalavimus dėl žemės sklypo atlaisvinimo nuo jame esančių statinių.

Vilniaus apygardos teismas 2018-04-26 nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-11-22 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-10 sprendimą paliko nepakeistą.

Generalinė prokuratūra turi informacijos apie pasirašomą taikos sutartį. Jos vertinimas dėl taikos sutarties yra toks: „Nacionalinė žemės tarnyba 2021-12-10 raštu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama pateikti nuomonę dėl ketinamos pasirašyti taikos sutarties civilinėje byloje, pagal kurią ginčo sklypas būtų parduotas. Prokuratūra išdėstė poziciją, jog taikos sutartis rašte nurodytomis sąlygomis gali būti sudaryta tik įsitikinus, kad nebus pažeidžiamas imperatyvus reguliavimas, nustatytas Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje.“

Ministerija NŽT veiksmus vertina kritiškai

Su klausimais taip pat kreipėmės į Žemės ūkio ministeriją, kuriai yra pavaldi Nacionalinė žemės tarnyba. Ministro Kęstučio Navicko patarėjas Saulius Jarmalis perdavė ministerijos poziciją. Anot jo, NŽT nesikreipė konsultacijų į Žemės ūkio ministeriją. Ir galiausiai ministerija kritiškai vertina tokį taikos sutarties pasirašymą.

„NŽT nesikreipė į Žemės ūkio ministeriją dėl galimybės sudaryti taikos sutartį ar vykdyti mediaciją ir apie derybas su „SKR Baltic“ informacijos Žemės ūkio ministerijai neteikė. Informacija apie šią situaciją ministerijai buvo pateikta tik procesui pasibaigus.

Žemės ūkio ministerija kritiškai vertina tokius atvejus, kai sprendimai dėl žemės perleidimo priimami sudarant taikos sutartis. Žemės ūkio ministras K. Navickas oficialiai įpareigojo NŽT vengti mediacijos (taikos sutarčių sudarymo) dėl valstybei priklausančio turto perleidimo, o viešąjį interesą ginti iki galo teisme“, - nurodė S. Jarmalis.

Delfi susipažino su Žemės ūkio ministerijos raštu UAB „SKR Baltic“, kuriame buvo rašoma, ko siekia valstybinės institucijos. Minėtame rašte dėstoma: „Kaip Jums yra žinoma, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-435-545/2021, kurioje Jūs be kitų reikalavimų, prašote teismo įpareigoti Lietuvos Respubliką nutraukti jos institucijų vykdomą UAB „SKR Baltic“ statinių, stovinčių ant valstybinės žemės sklypo, unikalusis Nr. 4400-2356-7782, esančio Oslo g. 1, Vilniuje, nacionalizaciją arba įstatymo nustatyta tvarka pradėti formalią šių statinių paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, t. y. teismui Jūs keliate analogiško turinio reikalavimus kaip ir Žemės ūkio ministerijai.“

Taigi, matyti, kad valstybė siekė perimti mažos vertės sklype esančius statinius. Tačiau galiausiai viskas nutiko priešingai. NŽT nutarė pasirašyti taikos sutartį ir už šiek tiek daugiau nei 7 mln. eurų sklypą parduoti privačiai bendrovei.

Taikos sutarties punktai

Kaip bebūtų, Delfi pavyko gauti 2021 m. gruodžio 17 d. Vilniuje sudarytą taikos sutartį. Civilinėje byloje ieškovas buvo UAB „SKR Baltic“, atsakovas – Nacionalinė žemės tarnyba. Jai byloje atstovavo Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vedėjas Olegas Kalužinas.

Taikos sutartyje rašoma, kad atsakovo (NŽT) užsakymu UAB „Giantus vertinimas“ vertintoja Alina Baranauskienė atliko žemės sklypo vertinimą ir 2020 m. spalio 22 d. parengtoje turto vertinimo ataskaitoje nustatė, kad žemės sklypo rinkos vertė 2020 m. spalio 20 d. yra 7 345 000 (septyni milijonai trys šimtai keturiasdešimt penki tūkstančiai) Eur.

„Šalys siekia išvengti sau (įskaitant Lietuvos Respubliką) tikėtinos neproporcingos žalos ir nuostolių, susijusių su žemės sklype esančių ieškovo statinių paėmimu/išpirkimu, taip pat su žemės sklypo ar didesnės jo dalies atlaisvinimu, bei siekia išvengti kitų su tuo susijusių ginčų ir išlaidų, susijusių su šiais bei kitais taikos sutartyje nurodytais ginčais, didinimo (vien tik šioje byloje ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jau siekia 8780,97 Eur)“, - rašoma sutartyje.

Galiausiai sutartyje įvardijamas ir pirkimo pardavimo sandoris: „Šalys susitaria, kad ši taikos sutartis kartu yra ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią Lietuvos Respublika (toliau – pardavėjas), atstovaujama atsakovo, parduoda, o ieškovas perka žemės sklypą. Žemės sklypo kaina yra 7 345 000 (septyni milijonai trys šimtai keturiasdešimt penki tūkstančiai) Eur (toliau – žemės sklypo kaina). Žemės sklypo kaina nustatyta pagal turto vertinimo ataskaitoje nurodytą žemės sklypo rinkos vertę.“

Galiausiai pasirašius šią sutartį NŽT dėl šio sklypo naujajam savininkui negalėtų reikšti daugiau jokių pretenzijų.

„Šalys šia taikos sutartimi visiškai ir galutinai užbaigia visus tarpusavio teisminius ir neteisminius ginčus, susijusius su žemės sklypu, įskaitant byloje nagrinėjamą ginčą, bei kompromiso būdu atsisako bet kokių su žemės sklypu susijusiose bylose nagrinėjamų ar nagrinėtinų reikalavimų viena kitos arba Lietuvos Respublikos atžvilgiu, išskyrus teisę reikalauti vykdyti šią taikos sutartį, taip pat atsisako pretenzijų dėl nuostolių, kuriuos patyrė ar ateityje patirs, susijusių su byla, kitais ginčais, susijusiais su žemės sklypu ir/ar jame esančiais, registruotais statiniais atlyginimo ir šiuo atžvilgiu įsipareigoja nereikšti jokių pretenzijų, ieškinių ir kitokių reikalavimų viena kitai bei Lietuvos Respublikai“, - rašoma sutartyje.

Turėjo ryšių su vienu iš NŽT vadovų

O dabar pasidomėkime UAB „SKR Baltic“ vadovu ir akcininku S. Skrebe. Registrų centre nurodyta, kad jis taip pat yra UAB „SKR Grupė“ vadovas ir akcininkas, Lietuvos nacionalinės reklamos asociacijos „Linara“ valdybos narys, visuomeninės organizacijos Šv. Huberto medžiotojų ir žvejų klubo valdybos narys, VšĮ futbolo mokyklos „Ateitis“ valdybos pirmininkas.

Portalas Tv3.lt 2015 m. rašė, kad S. Skrebė į teismą padavė savo brolį Mindaugą. Brolį verslininkas kaltino negrąžinant pusės milijono litų skolos, o brolis, anot straipsnio, kreipėsi į prokurorus, įtardamas, kad S. Skrebė suklastojo dokumentus. Tame pačiame straipsnyje teigiama, kad konfliktiški verslininko santykiai buvo ir su tėvais, kuriuos esą grasino senatvėje palikti prie konteinerio.

Delfi jau rašė, kad S. Skrebei priklausantis žemės sklypas Žvėryne, Birutės gatvėje, buvo praplėstas valstybinės žemės sąskaita. Šis sklypas ir namas yra vaizdingoje vietoje – Neries pakrantėje.

Dėl šio vyro privataus sklypo taip pat jau vyko teisminiai ginčai. Pasak NŽT atstovų, dar 2005-04-13 vietoje buvo patikrintas žemės sklypas ir užfiksuota, kad valstybinė žemė yra užtverta tvoromis. Savininkai įpareigoti atlaisvinti valstybinę žemę. Pakartotinai patikrinus nustatyta, kad įpareigojimas atlaisvinti valstybinę žemę nėra įvykdytas. Kadangi pakartotinio patikrinimo metu užfiksuota, kad šiaurinėje, pietinėje ir vakarinėje žemės sklypo dalyje aptverta tvora (užimta apie 753 kv. m), Statybos inspekcija su ieškiniu kreipėsi dėl šios tvoros pašalinimo ir 2012-05-22 teismas įpareigojo nugriauti tvorą ir malkinę.

S. Skrebės pavardė minėta ir 2016 m. vykusio teismo proceso metu. Apie šį procesą rašė portalas 15min.

Buvęs Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojas V. Pakalka teisme tuomet turėjo aiškintis dėl įtariamos korupcinės aferos. Šios istorijos detalė – galbūt sutarta milijoninė suma už pagalbą sudarant sutartį, kurią pasirašė pats V. Pakalka.

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas nagrinėjo rezonansinę bylą, kurioje V. Pakalka buvo kaltinamas piktnaudžiavimu, kai būdamas NŽT direktoriaus pavaduotoju pasirašė taikos sutartį su įmone, kurios bute pats nemokamai gyveno ir turėjo verslo santykių.

Kaip rašė 15min, pagrindinė figūra šioje byloje – su valstybe besibylinėjusi bendrovė „Alvilė“. 2011 metais ji už galimai neteisėtus sprendimus bendrovės atžvilgiu iš valstybės siekė prisiteisti solidžią sumą, o tuometis NŽT direktoriaus pavaduotojas V. Pakalka savo parašu palaimino taikos sutartį, pagal kurią „Alvilei“ turėjo būti išmokėta apie 8 mln. litų.

Prie šios sutarties buvo dar vienas susitarimas, pagal kurį net 55 proc. „Alvilei“ teksiančios sumos turėjo būti perleista su V. Pakalka susijusiems verslams. Tai teisme patvirtino „Alvilės“ vadovas Jonas Jurgelevičius.

Pasak jo, buvo sutarta, kad 40 proc. sumos bus pervesta bendrovei „SKR Invest”, dar 15 proc. – bendrovei „Vitstar“.

Pagrindiniu susitarimo organizatoriumi J. Jurgelevičius, kaip rašė 15min, įvardijo ne V. Pakalką. Anot jo, daugiausia iniciatyvos rodė S. Skrebė – bendrovės „SKR Invest“ akcininkas. Jis, verslininko teigimu, netgi žadėjo kur kas pinigingesnę taikos sutartį su valstybe. „Pradžioj man sakė – 30 milijonų. Saulius Skrebė man sakė“, – prisiminė J. Jurgelevičius. Pasak jo, valstybės veiksmais „Alvilei“ padaryta žala – kur kas didesnė. Ją J. Jurgelevičius įvertino 51 mln. Lt.

Mano, kad sklypas kainuoja pigiau

Delfi su klausimais kreipėsi į UAB „SKR Baltic“ vadovą ir akcininką S. Skrebę. Jis pateikė plačios apimties savo komentarą ir paprašė pateikti jo netrumpinant. Tiesa, S. Skrebė vienoje iš pastraipų mini teisės pažeidimus, kuriuos galimai padarė privatūs fiziniai asmenys, tačiau Delfi neturi galimybių patikrinti šių faktų tikrumo, todėl šios pastraipos neviešiname. Skelbiame S. Skrebės komentarą:

„Bendrovė „SKR Baltic“ prieš keliolika metų įsigijo statinių kompleksą: prekybos centrą, gamybos, pagalbinio ūkio, kitos paskirties pastatus, kuriems naudoti skirta žemė buvo atskiruose ir skirtingos paskirties žemės sklypuose. Remiantis miesto bendruoju planu, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010 m. patvirtino „SKR Baltic“ statinių kompleksu užstatytos teritorijos detalųjį planą, sklypui nustatydama komercinę paskirtį. Pagal įstatymą „SKR Baltic“ turėjo ir turi teisę ne aukciono tvarka tiek išsinuomoti, tiek nusipirkti jai priklausantiems statiniams eksploatuoti suformuotą valstybinės žemės sklypą.

„SKR Baltic“ 2012 m. sudarė su NŽT naujai suformuoto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo nuomos sandorį ir parengė statinių komplekso remonto bei rekonstrukcijos projektus, gavo statybą leidžiančius dokumentus ir pradėjo vykdyti paruošiamuosius statybos darbus. „SKR Baltic“ planavo vykdyti tokią veiklą, kokią leidžia ir numato savivaldybės patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai. Statybos darbų pradžia praktiškai sutapo su politinės valdžios pasikeitimais, kuriuos sekė ir pasikeitimai Nacionalinės žemės tarnybos vadovybėje. Tarnybai vadovauti buvo formaliai paskirta Darbo partijos deleguota vadovė Daiva Gineikaitė, o realiai vadovavo jos patarėjo pareigas ėjęs Gintaras Furmanavičius.

Tik pradėjusi vykdyti statybos darbus „SKR Baltic“ sulaukė prieštaringos reputacijos asmenų vizitų, kurių metu buvo primygtinai pasiūlyta pusvelčiui parduoti statinių kompleksą. Nesutikus, „SKR Baltic“ sulaukė užuominų, kad gresia ilgalaikės problemos. Problemos išties prasidėjo: tuomečiai NŽT vadovai kreipėsi į prokuratūrą prašydami ginčyti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl pačios NŽT padarytų pažeidimų. Vilniaus apygardos prokuratūra tokį keistą prašymą atmetė, bet Generalinės prokuratūros prokurorė I. Zaikienė pareiškė ieškinį dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sandorio panaikinimo. Šalia reikalavimo panaikinti valstybinės žemės nuomą, atsirado ir neįtikėtinas reikalavimas nugriauti „SKR Baltic“ priklausančius, teisėtai valdomus statinius, kas su reikalavimu panaikinti nuomos sutartį (dėl NŽT padarytų pažeidimų sudarant nuomos sutartį) neturėjo nieko bendra.

Tai susiję su Atkūrimo įstatymo nuostata, kad miesto teritorijoje esanti užstatyta valstybinė žemė yra išperkama ir natūra negrąžinama. Buvo bandyta ginčyti ir pačią įstatymo nuostatą, tačiau Konstitucinis teismas 2014 m. spalio 30 d. nutarimu ją pripažino teisėta ir pagrįsta. Tuomet nuosavybės teisių atkūrimo procese veikiantys prieštaringos reputacijos veikėjai valstybės rankomis pareiškė reikalavimą nugriauti teisėtai valdomą nuosavybę – statinius ir atlaisvinti jais užstatytą valstybinę žemę, siekdami, kad ta žemė būtų neatlygintai perduoti neva Miškinių rėžinio kaimo pretendentams. Mano manymu, realiai už daugelio pretendentų tiesiogiai ar per atstovus veikia gerai žinomi „nuosavybės teisių atkūrimo verslo“ atstovai: Jolanta Butėnaitė – Jasevičienė, Vikontas Jasevičius ir Juzefas Kazubovskis.

Teismai reikalavimus nusavinti, sunaikinti nuosavybę, žinoma, atmetė, nes joks įstatymas nenumato tokio privačios nuosavybės paėmimo ir netgi tai daryti draudžia. Žemės nuomos sandoris teismų buvo panaikintas dėl jį sudarant NŽT padarytų pažeidimų, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad „SKR Baltic“ turi teisę į valstybinės žemės, kuri reikalinga jai priklausantiems statiniams naudoti, nuomą arba pirkimą ne aukciono tvarka. Po to sekė nauja byla dėl nuomos sutarties sudarymo, kurioje net du teismo ekspertai, keli NŽT ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patikrinimai konstatavo, kad visas detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas yra užstatytas ir visi „SKR Baltic“ statiniai egzistuoja. Taigi visos sąlygos, kurias Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė patikrinti prieš sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį, buvo nustatytos.

Statinių būklė, jų paskirtis ir jos suderinamumas su žemės sklypo paskirtimi jau yra kitas klausimas, kuris įtakotas tiek teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, tiek buvusių savininkų veiksmų, tiek jau minėtų asmenų inicijuotų procesų, kurių pasekoje „SKR Baltic“ beveik dešimt metų negali tinkamai naudotis ir disponuoti savo nuosavybe, todėl vyksta grubus Europos Žmogaus Teisių Konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimas. Vargu ar kas iš Delfi skaitytojų norėtų, kad pas jį ateitų turto „prašytojai“, o po jų vizito turtu dėl dirbtinų biurokratinių kliūčių taptų nebeįmanoma naudotis.

Minėtų asmenų taikiklyje „SKR Baltic“ nėra vienintelis asmuo, kurio nuosavybę su įvairių institucijų ir pareigūnų pagalba siekia perimti minėti asmenys, tam, kad galėtų iš valstybės veltui gauti statiniams skirtą valstybinę žemę. Prieš keletą metų minėtų asmenų pastangų dėka buvo atlikta jau nežinia kelinta istorinio Miškinių rėžinio kaimo kartografija. Tomis nesibaigiančiomis kartografijomis atsiranda vis nauji pretendentai, kaimo plotas padidėjo jau beveik du kartus, o ribos stebuklingai perkeltos netgi į kitą Neries upės pusę, kurioje jokio Miškinių kaimo nacionalizacijos metu nebuvo. Tokios kartografijos leido minėtiems asmenims pareikšti pretenzijas į daugelio skirtingų juridinių ir fizinių asmenų statiniais užstatytą valstybinę žemę, ginčyti tos žemės nuomos ir pardavimo sutartis, įskaitant ir į buvusios „Velgos“ gamyklos teritorijoje esančią valstybinę žemę, kurioje suplanuotos „Akropolio“ statybos.

„SKR Baltic“ dėjo visas pastangas norėdama naudotis savo nuosavybe. Ji kreipėsi į teismą su prašymais leisti remontuoti bendrovei priklausančius statinius be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo; keisti statinių paskirtį pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus; galiausiai dėl leidimo parduoti savo nuosavybę. Tačiau teismų sprendimais buvo konstatuota, kad visa to statinių savininkas negali daryti, jeigu neturi sudaręs tiems statiniams naudoti reikalingos žemės nuomos sutarties arba neturi tos žemės savininko sutikimo. Negalėdama tęsti 2012 m. pradėtų statybos darbų, kurie 2014 m. buvo sustabdyti, nei remontuoti savo statinių, nei jų parduoti, „SKR Baltic“ inicijavo bylas prieš Lietuvos Respubliką dėl neteisėtos faktinės turto nacionalizacijos. Taip pat buvo iškelta byla dėl valstybinės žemės nuomos sutarties priverstinio sudarymo. Pastarojo teisminio proceso metu teismo ekspertams ir valstybės institucijoms nustačius, kad visa detaliuoju planu suformuota žemė yra užstatyta „SKR Baltic“ statiniais, kad visi statiniai egzistuoja, o dalis statinių netgi išeina už suformuoto sklypo ribų, šalys susitarė užbaigti bylą taikos sutartimi ir nutraukti ilgus metus trunkantį Europos Žmogaus Teisių Konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimą.

Pagal sudarytą taikos sutartį „SKR Baltic“ sutiko sumokėti valstybei už jai priklausančių statinių eksploatacijai suformuotą žemės sklypą 7,345 mln. eurų, bei padengti visus mokesčius ir išlaidas. Tai reiškia, kad į valstybės biudžetą bus sumokėta rinkos kaina už užstatytą žemę, kurios niekas kitas, apart statinių savininką, neturi teisės nei naudoti, nei įsigyti. Sąžiningai vertinant, reali tokios žemės kaina yra daug mažesnė. Tačiau siekdami jau beveik 10 metų nesibaigiančių teisminių ginčų pabaigos ir norėdami pagaliau naudoti savo privačią nuosavybę pagal paskirtį, sutikome su tokiomis sąlygomis. Tai neabejotinai sukėlė didžiulį minėtos asmenų grupės nepasitenkinimą, nes jų planas buvo „SKR Baltic“ priversti „bendradarbiauti“, t. y. turint nuosavybės teises į statinius ir teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, šią žemę „pasiimti“ iš valstybės neatlygintinai. Nepaisant ilgamečio spaudimo, „SKR Baltic“ su kriminalinio pasaulio atstovais tokių „nuosavybės teisių atkūrimo projektų“ vykdyti nesutiko ir pasirinko kitą kelią – sumokėti valstybei beveik 7,5 mln. eurų už tai, kad bendrovė galėtų naudotis tuo, kas jai teisėtai priklauso.“

Publikavus tyrimą su Delfi susisiekė UAB „SKR Baltic“ atstovai ir nurodė papildomos informacijos. Anot jų, taikos sutartis buvo pasiūlyta po mediacijos proceso, apie kurį žinojo ir Žemės ūkio ministerija, ir Vyriausybė.