Vengia atsakinėti
Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę. Tokia informacijos laisvė yra užtikrinama Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis, kurios aiškiai ir nedviprasmiškai nustato informacijos teikimo tvarką valstybės institucijoms. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama.
Informacija apie savivaldybėje dirbančių politikų bei valstybės tarnautojų atlygį nėra privati informacija. Tačiau Pagėgių savivaldybės merui V. Bendaravičiui tai nė motais. Žiniasklaidos priemonei pateikus paklausimą nusistovėjusia įprastine tvarka, buvo parodyta špyga. Špygos motyvu tapo kito įstatymo, reglamentuojančio dokumentų rengimo ir apdorojimo tvarką, nuostatos. Mat viešojo administravimo įstatymu remdamasis Pagėgių meras niekaip negalėjo „identifikuoti rengėjo“ ir neturėjo galimybės patikrinti „dokumento autentiškumo“. Nors paklausimas, kaip minėjome, buvo pateiktas įprastine tvarka elektroninėmis priemonėmis. Ir čia galime įžvelgti paprasčiausio išsisukinėjimo motyvus.
Nejaugi politinės konjunktūros atlyginimai gali dar labiau sukompromituoti merą, nei dar neužbaigta čekučių istorija?
Lankė saugumo kursus?
Situaciją komentuojanti Vyriausybės atstovė Klaipėdos ir Tauragės apskrityse Daiva Kerekeš tokį elgesį supranta kaip galimą mero žinių praplėtimą kibernetinio saugumo srityje.
„Matyt, meras neseniai lankė kibernetinio saugumo kursus“, – svarstė Vyriausybės atstovė.
Ji taip pat pažymėjo, kad formaliai savivaldos įstaigos gali neatsakyti į dokumentus, kurie neatitinka Viešojo administravimo įstatymo visų reikalavimų, kuriais yra vadovaujamasi Savivaldybės veikloje. O štai kiek mero veiksmai atitinka Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, D. Kerekeš nekomentuoja, nes nėra įsigilinusi į jo nuostatas. Skaitytojų taip pat nevarginsime sausomis įstatymų citatomis. Tik pažymėsime, kad vis tik rašto juridinis adresatas buvo identifikuotas, nes atsakymas buvo atsiųstas pagal užklausimą ir, svarbiausia, nurodytas gavėjas.
Kita vertus, žinoma, klausimas yra opus ir galimai yra, ką slėpti daugiau, nei skelbiama viešai. Ypač, kai Pagėgių administracijos direktorei atlyginimas mokamas didesnis nei Šilutės merui! Turbūt kito klausimo niekam nekils: už ką? Gal už tai, kad Pagėgių savivaldybės administracija lig šiol neturi pasitvirtinusi informacijos teikimo tvarkos?
Tad dar kartą priminsime, kad valstybės ir savivaldybės įstaigos privalo teikti informaciją apie savo veiklą, o asmenys ir informacijos skleidėjai turi teisę laisvai rinkti tokią informaciją ir ją skelbti viešai. Todėl merui V. Bendaravičiui, pastaruoju metu itin dažnai mirguliuojančiam žiniasklaidos puslapiuose, vertėtų įsigilinti ir į kitus įstatymus, o tik po to vertinti situaciją. Nes kitu atveju trumpėja takelis iki Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos durų.