1990 metų kovo 11–ąją Lietuva pirmoji išstojo iš Sovietų Sąjungos. Po pusantrų metų tą patį padarė ir nepriklausoma tapo Ukraina. Rusijos federacija oficialiai pripažino Lietuvos, Ukrainos ir kitų anksčiau okupuotų valstybių nepriklausomybę, pasirašė sutartis.
Dabar Ukrainą užpuolęs V. Putinas savo agresiją teisina tuo, kad neva Ukraina nėra savarankiška valstybė.
Neva Ukrainos teritorija istoriškai susiformavo Rusijos sąskaita. Bet taip Rusijoje yra kalbama dešimtmečius. Ir ne tik apie Ukrainą. Propaganda į rusų galvas kala abejones ir dėl Lietuvos sienų.
„(Sakoma, aut. p.), kad Lietuva neva įstojo į Sovietų sąjungą 1940 metais. Ir kaip jai Sovietų Sąjunga, dabar Rusija už bendradarbiavimą dovanojo ir pirmiausia grąžino Vilnių ir jo kraštą. O vėliau – ir Klaipėdos kraštą. Tada pastoviai yra grasinama, kad ji galėtų peržiūrėti štai šitas „dovanas“, – sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Gintautas Mažeikis.
Strateginės komunikacijos departamento analitiką Auksė Ūsienė LNK žinioms įvertino V. Putino kalbą, nukreiptą prieš Ukrainą.
„Iš esmės tai jau daug metų mūsų departamentas tuos pačius naratyvus fiksuoja ir prieš Lietuvą. Tai yra istorijos perrašymas, valstybingumo neigimas. Ir iš šitų dviejų pirminių naratyvų išplaukiančios teritorinės pretenzijos“, – sakė A. Ūsienė.
Istorikas Darius Juodis LNK žinioms kalbėjo, jog tokia rusų propaganda platinama dar nuo II Pasaulinio karo.
„Mus puola, mes ginamės. Kaip valstybė ji visada propagavo kaip taikos šalininkę. Ir dėl to taikos propagavimo buvo įsiveržimai į Vengriją, Čekoslovakiją, Afganistaną“, – Rusijos taktiką pavadino Genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikas D. Juodis.
Tą patį dabar sako ir V. Putinas. Pasak istoriko, pagrindinis Kremliaus propagandos principas – apversti tikrovę aukštyn kojomis. Savo nusikaltimus primesti kitiems, neva, agresyvi ne Rusija, o NATO.
„Kažkieno požiūrį pakeisti, kažkieno požiūrį sustiprinti. Arba kai kada net pasėti abejones“, – kalbėjo istorikas.
Lietuvoje tai matoma senokai – pavyzdžiui dėl sausio 13–osios teigiant, kad „savi šaudė į savus“.
Esminis terminas, tiek sovietų, tiek dabar ir V. Putino propagandoje – fašizmas. Rusus jis labai audrina. Rusijoje fašizmas siejamas tik su Adolfu Hitleriu. Bet ir fašizmą Kremlius apvertė aukštyn kojomis.
„Smetoninę Lietuvą jie irgi vadino fašistiniu režimu. Tas fašizmas buvo labai išplaukęs terminas, tiesiog bendras priešo pavadinimas“, – LNK teigė istorikas.
Fašizmu laikoma santvarka, kai iškeliami vienos tautos interesai. Kai neribota vietos partijos ar vieno asmens valdžia, represijos. Būtent tokį fašizmą atitinka paties V. Putino valdoma Rusija. Netgi Ukrainą V. Putinas užpuolė paryčiais, kaip ir A. Hitleris Lenkiją.
Bet fašistais ir naciais V. Putinas vadina kaimynines valstybes, pasukusias sėkmingesniu demokratijos keliu.
Jau daugiau nei 10 metų oficialiose Rusijos ataskaitose kalbama, kad tiek Lietuvos partizanai sovietmečiu, tiek ir dabartiniai lietuviai yra fašistai ir naciai. Tai taikoma Baltijos šalims ir Lenkijai.
„Net jeigu jie sodina politinius kalinius be teismo, ar tiesiog kankina, žudo, vis tiek fašistais gali būti tik Baltijos šalių gyventojai, arba ukrainiečiai“, – teigė VDU profesorius G. Mažeikis.
Tam tikros fašizmo interpretacijos paskutiniu metu skamba ir Lietuvoje. Prieš valdžios sprendimus pasisakantys protestų rengėjai fašistine vadina premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybę
„Sausio mėnesį Lietuvos Strateginės komunikacijos departamentas fiksavo visų laikų rekordą. Mes jau galvojome, kad tai buvo rekordas gruodžio mėnesį, tada buvo 583 unikalūs informaciniai atvejai, kuriuose yra dezinformacijos, manipuliacijos prieš Lietuvą“, – pasakojo A. Ūsienė.
VDU profesorius G. Mažeikis dar pridėjo, jog šiuolaikinė Rusija, rengdama hibridines atakas siekia ir dažnai sukelia visuomeninius neramumus.
Kai Rusiją užpuolė Ukrainą, Baltijos šalys siekė didesnio NATO pajėgų buvimo.
Rusijos propaganda jau seniai kalba ir apie tai, kad NATO dabar yra Lietuvos okupantai. Tai pasigirsta ir Lietuvoje.
Bet esminis skirtumas – prieš Lietuvą okupavusius sovietų karius lietuviai kovojo. NATO karių buvimui gruodį Lietuvoje pritarė net 88 procentai apklaustųjų.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: