„Žmonių gelbėjimas – valstybės funkcija. Ji ir turi rūpintis poilsiautojų saugumu paplūdimiuose. Tačiau ši funkcija nežinia kodėl tapo savivaldybių ir mes net necyptelėdami ją vykdome. Atrodo, kad pajūryje skęsta tik klaipėdiečiai. O juk iš tikro čia daugiausia poilsiautojų iš kitų miestų“, – dėstė Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas.
Pasak V.Čepo, gelbėtojų išlaikymas savivaldybėms nemažai kainuoja. Klaipėdoje šiai tarnybai kasmet skiriama per milijoną litų.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Vygandas Kurkulis aiškino, kad maudymosi ir žmonių poilsio prie vandens organizavimo paslaugos priskiriamos prie viešųjų. Pagal Vietos savivaldos įstatymą už jas atsakingos savivaldybės.
Tai, jog pajūryje ilsisi ne tik vietos gyventojai, bet ir poilsiautojai iš visos Lietuvos, todėl saugumą paplūdimiuose turėtų užtikrinti ne savivaldybė, o valstybė, pasak V.Kurkulio nėra rimtas argumentas.
„Kiekvieno kurortinio miesto tikslas į rekreacinę zoną pritraukti kuo didesnius turistų srautus, kurie miestui atneša ir pridėtinę vertę finansine prasme“, – teigė pavaduotojas.