Apie tai praneša Klaipėdos miesto savivaldybė.
Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko teigimu, paraiška Europos kultūros sostinės vardui gauti parengta bendradarbiaujant su daugiau nei 100 Klaipėdos miesto ir regiono kultūros atstovų, įvairių sričių menininkų, architektų, istorikų, rinkodaros specialistų, mokslo ekspertų. Dar per 500 žmonių į paraiškos rengimo procesus buvo įtraukti netiesiogiai, organizuojant įvairius focus grupių susitikimus ir kt. Taip pat asocijuotais programos partneriais jau sutiko tapti Skuodo, Šilutės, Klaipėdos ir Kretingos rajonų savivaldybės, Kuršių Nerijos Nacionalinis parkas ir Klaipėdos universitetas.
„Nuo pat pirmųjų paraiškos rengimo dienų ji buvo kuriama kaip bendruomenės programa, „nenuleista iš viršaus“, bet parengta būtent pačių bendruomenės narių. O bendram vienijančiam siekiui tapti Europos kultūros sostine susibūrė ne tik Klaipėda, Neringa ir Palanga, bet ir visas Klaipėdos regionas, neabejotinai vienas ambicingiausių ir perspektyviausių Lietuvoje. Jo bendruomenės nariai pasirinko naują, kultūriniu proveržiu paremtą raidos kursą, leisiantį pasiekti, kad per artimiausius penkerius ar šešerius metus Klaipėdos regionas taptų reikšmingu Lietuvos kultūros centru“, – pažymėjo V. Grubliauskas.
„Į Klaipėdos kvietimą prisidėti prie paraiškos Europos kultūros sostinės vardui gauti rengimo Neringos savivaldybės taryba atsiliepė vieningai. Neabejojame, kad toks jėgų suvienijimas taps mūsų stiprybe, padedančia dar garsiau kalbėti apie Klaipėdos regiono neišsemiamą kultūrinį ir turistinį potencialą bei sustiprins pajūrio gyventojų tapatumą. Kartu tikiu, kad Neringos išskirtinis kultūrinis gyvenimas, šio krašto paveldas bei įspūdingas kraštovaizdis taps svariu indėliu mums tampant Europos kultūros sostine”, – sakė Neringos meras Darius Jasaitis.
„Palanga su entuziazmu palaiko iniciatyvą siekti Europos kultūros sostinės vardo bei dės visas pastangas, kad kultūrinis pajūrio gyvenimas būtų praturtintas aukšto lygio renginiais, vykstančiais kurorte. Dalyvaudami šiame projekte, keliame sau tikslą ne tik kuo gražiau atskleisti kokybinį turinį, bet ir, pasitelkus daugelį metų kurorte puoselėjamas tradicijas, pristatyti Palangos kultūrinį tapatumą. Džiugu ir sveikintina, kad pajūryje vykstantis kultūrinis gyvenimas apima ne vieną, o keletą miestų“, – teigė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
„Kylam į vėją“
Erdvė, kuri įkvepia, kurioje gimsta ir įgyvendinamos ambicingos idėjos - tokią Klaipėdą, Neringa, Palangą bei visą Klaipėdos regioną pristato paraiškos rengėjai. Šiandien tai kultūriškai kylantis regionas, išskirtinai patrauklus tiek gerai žinomiems, tiek debiutuojantiems įvairių sričių Europos kūrėjams, menininkams.
Tad daugybę amžių skirtingų kultūrų – kuršių, vokiečių, prancūzų, švedų, britų, lietuvių kurtas kraštas vėl kviečia Europos kūrėjus sugrįžti, atrasti unikalios gamtos bei šiuolaikiškų galimybių kraštą, patirti eksperimentinę meno dvasią ir kartu sukurti naują ateities kultūrinę platformą.
Kartu paraiškos rengėjai tiki, kad svarbiausias Klaipėdos regiono turtas yra jo žmonės, todėl vienas didžiausių išsikeltų iššūkių – Europos kūrėjų dėka suaktyvinti čia gyvenančią ir kuriančią bendruomenę, paskatinti ją tapti aktyvia kultūros, kuri yra vienas iš pagrindinių gyvenamosios aplinkos kokybę gerinančių veiksnių, kūrėja. Būtent vietos bendruomenės įtraukimas į kūrybines veiklas ir jų refleksiją, atsivėrimas naujoms idėjoms ir iššūkiams, aktyvus bendradarbiavimas ir komunikacija tarpusavyje bei su aplinka turėtų tapti naujos regiono gyvasties esme.
Šiems ambicingiems siekiams ir multikultūrinei paraiškos filosofijai perteikti pasitelktas laivo kursą į vėją nusakantis jūrinis terminas – beidevindas (anglų k. – By The Wind, olandų k. – Aan de wind, danų ir norvegų k. – Bidevind). Tai tik didžiausius iššūkius pasitinkantiesiems ir reikšmingų pokyčių siekiantiems skirtas kursas, perfrazuojant lietuviškai skambantis „Kylam į vėją”. Beje, tik jūrininkų, jūreivių bendruomenė nuo pačių seniausių laikų buvo bene margiausia kultūrine prasme. Viename laive kaip anksčiau, taip ir dabar sugyvena bei bendrą kalbą randa įvairiausių tautų ir papročių žmonės, kuriuos vienija bendras tikslas.
Trijų pajūrio miestų parengta Europos kultūros sostinės programa suskirstyta į 4 esmines kryptis - „Kintantis identitetas“, „Gyvybinga bendruomenė“, „Ateities kultūra“, „Erdvė kurti ir ilsėtis“. Jas sudaro kryptį atitinkančios strategijos bei „Kultūros švyturiai“ – kelrodžiai projektai, orientuoti į išskirtinumą, europinę dimensiją, kokybę, prieinamumą visuomenei bei tęstinumą ilgalaikėje perspektyvoje.
Projektams numatyta 30 mln. eurų
Preliminariai numatoma, kad Klaipėdos kartu su Neringa ir Palanga parengtos programos biudžetas sieks apie 30 milijonų eurų. Šios lėšos būtų skiriamos iš valstybės ir savivaldybės biudžetų bei ES ir kitų fondų. Dalį programos įgyvendinimui reikalingų kaštų numatoma padengti ir privačių rėmėjų lėšomis. Preliminarus programos biudžetas bendrai planuojamas penkeriems metams (nuo 2017 m. iki 2022 m.), o minėtos lėšos būtų skiriamos europinės kultūros programos įgyvendinimui, reklamos kaštams ir kitoms projekto išlaidoms.
Taip pat iki 2022 metų Klaipėdoje, Neringoje ir Palangoje numatoma renovuoti, modernizuoti ir išmaniesiems kultūros ar aktyviems socialiniams visuomenės poreikiams pritaikyti apie 40 kultūros infrastruktūros objektų ir viešųjų erdvių.
Apie Europos kultūros sostinės projektą:
2022-aisiais Europos kultūros sostinės vardas bus suteiktas vienam iš kandidatuojančių Lietuvos miestų. Tai išskirtinė galimybė miestui ir jo žmonėms pristatyti save ir savo identitetą, nuspalvinti kultūrinį tapatumo žemėlapį, įvertinti istorinių akimirkų svarbą, atrasti savo miestą, jo brandą, galimybes, kelią į savo šalį, Europą, pasaulį.
Europos kultūros sostinė – viena žinomiausių Europos Sąjungos iniciatyvų, Graikijos kultūros ministrės Melinos Mercouri dėka startavusi 1985 m., šiandien ji žymi 30 metų istoriją. Šia programa siekiama skatinti kultūros indėlį į ilgalaikę miesto (regiono) raidą, suderinus su atitinkamomis vietos strategijomis ir prioritetais, pabrėžti miesto (regiono) savitumą, indėlį į kultūrų įvairovę Europoje ir priklausymą bendrai Europos kultūros erdvei.
Europos kultūros sostinės vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip vienam miestui kiekvienoje iš dviejų valstybių narių. 2022 metais dvi valstybės narės, kurių miestams suteikiama teisė gauti Europos kultūros sostinės vardą, yra Lietuva ir Liuksemburgas.