Kasmet sveikatą privalėjusiam tikrintis buvusiam Vadovybės apsaugos departamento majorui esą buvo išsivysčiusi trumpalaikė psichozės būsena – pataloginis girtumas.
„Tai yra išskirtinė būsena, kada alkoholis kitaip patologiškai veikia žmogaus psichiką, sąmonę, ir žmogus tampa neprognozuojamas“, – sako Teismo psichiatrijos tarnybos direktorius Konstantinas Daškevičius.
Pernai sostinės ekspertams pirmą kartą paskelbus tokias išvadas, prokurorai prašė skirti J. Paulikui stacionarią ekspertizę, tačiau teismams suabejojus, ar tai būtina, nurodyta atlikti dar vieną ambulatorinę ekspertizę, įtraukiant daugiau specialistų.
Ekspertai tikina, kad abiem atvejais tirdami J. Pauliko būklę rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga – liudytojų parodymais ir laboratoriniais tyrimais, nors ir pripažįsta, kad tokie atvejai nustatomi itin retai: pernai – vos du, užpernai – vienas.
Prokurorai žada dar kartą teismo prašyti J. Paulikui skirti stacionarią ekspertizę Utenoje. Baudžiamajame kodekse numatyta, kad girtumas – viena iš sunkinančių aplinkybių.
„Yra atvejų, kada kreipėmės į užsienio ekspertus, o J. Paulikas šioje byloje tirtas tik ambulatoriškai. Bet šitos išvados nereiškia, kad tyrimas baigtas ir priimtas procesinis sprendimas“, – teigia Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Rita Aliukonienė.
Jei ir papildomos ekspertizės būtų palankios J. Paulikui, prokurorai bylą privalėtų nutraukti. Jei J. Paulikas būtų pripažintas pakaltinamu, jam grėstų atsakomybė dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir pasikėsinimo nužudyti. Už tai numatoma bausmė kaip už nužudymą – iki 20 metų nelaisvės.
Beje, Paulikas pasitelkęs ekspertų išvadas per teismą mėgina grįžti į tarnybą. Vyriausiame administraciniame teisme jis įrodinėja, kad iš vadovybės apsaugos departamento buvo atleistas nepagrįstai.