„Konstitucijos pataisa yra parengta ta apimti, kiek Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) yra rekomendavęs valstybei narei padaryti. Šiuo atveju tiesiog buvo toks sprendimas. Juo labiau reikia rasti politinį konsensusą, nes žinote, kad Konstitucijos pataisoms priimti reikia kvalifikuotos daugumos“, – sakė „valstietė“, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.
Parlamentarė sutiko su teigimu, kad Seimui niekas nedraudžia atverti galimybes R. Paksui plačiau nei rekomenduoja EŽTT.
„Niekas nedraudžia, tačiau politinio konsensuso nėra, ir, kaip jau mūsų patirtis rodo, Seimas buvo nepajėgus priimti platesne apimtimi Konstitucijos pataisų. Tiesiog nebuvo balsų. Norint įgyvendinti EŽTT sprendimą, yra vykdoma Europos Tarybos stebėjimo procedūra, mes iš esmės turime ieškoti konsensuso“, – sakė A. Širinskienė.
Komiteto pirmininkės įsitikinimu, šis variantas yra kompromisinis.
„Šį variantą, kuris yra pateikiamas, yra pasirašę ir opozicinių partijų vadovai ir nariai“, – sakė A. Širinskienė.
Pasak jos, Seimui reikės labai pasistengti, jeigu norės spėti iki kitų rinkimų.
„Tai priklausys nuo to, kada bus priimta, nes yra speciali priėmimo procedūra, kur vien priėmimo etape balsuojama du kartus su trijų mėnesių pertrauka“, – sakė A. Širinskienė.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad tai nėra susiję su koalicijos stiprinimu.
„Ras klausimas niekaip nesusijęs su koalicija. Tas klausimas yra galimybė Lietuvai išvengti sankcijų“, – sakė R. Karbauskis.
Klausimą bando spręsti šeštą kartą
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis yra suskaičiavęs, kad tai jau yra šeštas kartas, kai Seimas bando išspręsti R. Pakso klausimą.
„Šioje kadencijoje tai buvo nepirmas bandymas, bet visada jie neįvykdavo. Dėl to, kad tai yra Konstitucijos pataisa, reikalingi du balsavimai ir nemažiau 94 balsų. Niekada nebūdavo pakankamai balsuojančių už tokią pataisą, kokia buvo siūloma prieš tai“, – sakė V. Pranckietis.
Pasak Seimo pirmininko, šiandieninė pataisa yra kompromisinis variantas tarp visų partijų, ir suderintas su tuo, ko reikalauja EŽTT.
„Manau, kad tokį pasiūlymą galėtume įgyvendinti. Juo labiau, kad už pateikimą pasirašė 95 Seimo nariai, tai jau yra konstitucinė dauguma. Gera matyti, kad galime konsoliduoti jėgas ir spręsti valstybės prestižo klausimą“, – sakė V. Pranckietis.
Nepalaikytų papildomos pataisos
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis sakė, kad iki šiol visus bandymus išspręsti R. Pakso problemą sužlugdydavo papildomi siūlymai išplėsti galimybes jam kandidatuoti ir į prezidentus.
„Tik reikia prisiminti, kad jau penktą kartą šitas klausimas grįžta į Seimą, ir paskutinius keturis kartus jis žlugdavo būtent dėl „tvarkiečių“ įvestų pataisų.
Visa dinamika būdavo tokia, kad yra pateikiama Konstitucijos pataisa, tokia pati kaip dabar, ji yra papildoma svarstymo metu, kad būtų leidžiama kandidatuoti į prezidentus. Tada prezidento kandidatavimui paramos neatsiranda, ir tada neatsiranda paramos visam projektui“, – sakė G. Landsbergis.
Pasak partijos lyderio, tokia provokacija yra galima ir dabar.
„Nors vakar laidoje R. Karbauskis užtvirtino, kad jie nepalaikys papildomos pataisos, jeigu tokia atsirastų. Jeigu jis neatsitraukia nuo savo žodžio, tuomet konstitucinė pataisa eiti gali“, – sakė G. Landsbergis.
TS-LKD lyderis dėstė, kad jie laikosi pozicijos, kad EŽTT rekomendaciją reikia įgyvendinti tik tokia apimtimi, kokia yra rekomenduojama.
„Nematome prasmės išplėsti“, – sakė G. Landsbergis.
Pirmas žingsnis padarytas
Kaip rašė BNS, Seimas antradienį po pateikimo pritarė Konstitucijos pataisai, kuri per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam Rolandui Paksui leistų kandidatuoti į Seimą.
Konstitucijos 74 straipsnio pataisa numato, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo Seimo nariu galėtų būti renkamas ne anksčiau kaip po dešimties metų.
Toks asmuo negalėtų būti renkamas prezidentu, taip pat negalėtų eiti jokių kitų Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia susijusi su konstitucinės priesaikos davimu.
Už Konstitucijos pataisą balsavo 93 Seimo nariai, du buvo prieš ir penki susilaikė. Toliau pataisą svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetai, Konstitucijos komisija, vėliau ji grįš į Seimo salę svarstymui.
Svarstymas plenariniame posėdyje numatytas gruodžio 10 dieną.
Dėl Konstitucijos pataisos priėmimo balsuojama du kartus su trijų mėnesių pertrauka ir kiekvieną kartą reikia, kad už pataisą balsuotų ne mažiau kaip du trečdaliai, t.y. 94 Seimo nariai.