Kaip ir Lietuvos vyskupai, LVI nuosekliai priešinasi smurtą prieš moteris ir smurtą šeimoje smerkiančiai Stambulo konvencijai. Tačiau šįkart institutas, atsisakantis atskleisti savo finansinius rėmėjus, ėmėsi dar nematytų metodų.
LVI puslapyje feisbuke paviešintame filmuke gąsdinama dėl „genderizmo revoliucijos“ ir perspėjama, kad „naujos socialinės tvarkos įvedimas visais laikais žmoniją privesdavo prie smurto ir kančių“. Kad būtų efektingiau, tai iliustruojama nuotrauka iš Aušvico mirties stovyklos. Filmuke aiškinama, kad genderizmas – utopinis socialinis modelis kaip ir nacizmas bei komunizmas.
Tai, kad LVI elgiasi mažų mažiausiai neetiškai, pirmoji dėmesį atkreipė Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė.
„Mano nuomone, Aušvico vaizdų naudojimas manipuliuojant ir kuriant mitus apie konvenciją ir siekiant savų tikslų tokiame kontekste yra Holokausto menkinimas ir nepagarba Holokausto aukoms“, – sako B. Sabatauskaitė.
Jai taip pat užkliuvo, kad vyrai filmuke iliustruojami grąžtais, moterys – skalbimo mašinomis.
Filmukas nemaloniai nustebino ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę.
LVI valdybos pirmininkas – Vyriausios rinkimų komisijos pirmininkės pavaduotojas, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas Vincentas Vobolevičius, valdybai priklauso Lietuvos vyskupų konferencijos teisininkas Vygantas Malinauskas. Instituto valdybos narė yra buvusi įtakingos valstietės žaliosios Agnės Širinskienės padėjėja Seime Kristina Zamarytė-Sakavičienė, o direktoriauja dabartinė A. Širinskienės padėjėja Salomėja Fernandez Montojo.
LVI atstovė: reakcija perdėta
Tuo metu Laisvos visuomenės instituto direktorė S. Fernandez Montojo filmuke nemato nieko bloga.
„Filmukas sulygina ideologijas, kurios, primesdamas naują socialinę tvarką, gali iš tikrųjų iškelti grėsmę demokratinei valstybės santvarkai. Manau, kad Žydų bendruomenė turi teisę išreikšti savo požiūrį, tuo metu kolegos Bulgarijoje, kurie sukūrė šį filmuką, išreiškė savo požiūrį į genderizmo ideologiją, kurią prilygino žalingoms ideologijoms.
Taigi suabsoliutinti šį argumentą, kaltinti, kad vieno paveiksliuko atsiradimas filmuke kažkoks didelis įžeidimas Holokausto aukoms – manau, reakcija perdėta“, – sakė S. Fernandez Montojo. kviečiant į žiūrėti į pagrindinę filmuko mintį.
Jau kurį laiką filmukas feisbuke nebepasiekiamas, tačiau jį galima rasti svetainėje youtube.com. S. Fernandez Montojo aiškino, kad filmuką iš socialinio tinklo pašalino pats feisbukas.
„Tai yra cenzūra, kurią mes nuolat patiriame. Galiu pasakyti, kad mūsų puslapis nuolat atakuojamas, mes turime atnaujinti saugos programas. Filmuką iš socialinių tinklų išėmiau skundų pagrindu, taip pat, kada paskelbiau šį filmuką, buvo užblokuota mano anketa. Taigi prašau pasižiūrėti, ar kitokios nuomonės reiškimas tikrai suderinamas su demokratinės valstybės principais“, – kalbėjo ji.
Klausiama, ar ketina atsiprašyti Žydų bendruomenės, S. Fernandez Montojo sakė: „Jeigu jie įsižeidė, galima ir atsiprašyti, tačiau pabrėžiant, kad filmuko mintis tikrai daug platesnė“.
DELFI primena, kad užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dar prieš penkerius metus pasirašė Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo. Seimas jos iki šiol neratifikavo.
Prieš rinkimus Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis neprašytas fotografavosi su plakatu, kuriuo išreiškė palaikymą Stambulo konvencijai, o užėmęs parlamento vadovo kėdę pareiškė, kad konvencija nesuderinama su jo partijos programa.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija laikosi kiek kitokios pozicijos. Bet kokiu atveju bus priimtas bendras Vyriausybės sprendimas, tuomet turės apsispręsti Seimas. Premjero asmeninė nuomonė nesikeičia – turime užtikrinti moterų apsaugą nuo smurto, turime savo šalyje laikytis tai užtikrinančių tarptautinių standartų“, – sakė premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas.
L.Linkevičius prieš keletą dienų DELFI sakė, kad Lietuvai metas tapti civilizuota valstybe.
„Mano požiūriu, laiko limitas išsemtas, kam buvo neaišku, per penketą metų buvo galima išsiaiškinti, visi keliami nuogąstavimai, mano požiūriu, yra nepagrįsti. Mes kalbame apie smurtą aplinkoje artimoje ir būtent šiuo požiūriu mums reikia kai kurių patikslinimų, gal ir kai kurių teisės aktų, kurie padėtų su smurtu kovoti. Valstybėje, kur beveik 50 proc. mano, kad smurto aukos, dažniausiai, moterys, pačios kaltos, reikia daryti kažkokias išvadas. Dangstytis kitokiais argumentais, ar tai lyties sąvokos interpretacijomis, ar kitais dalykais, tiesiog negarbinga“, – kalbėjo ministras.
L.Linkevičius akcentavo, kad konvenciją ratifikavo daugelis Europos Sąjungos šalių, tarp jų – katalikiškos Ispanija, Italija, Malta, Lenkija. Dėl Stambulo konvencijos ministras žada kalbėtis su valstiečiais žaliaisiais.