Vis tankiau kvartalais apstatomame pajūryje ir toliau kyla nauji nekilnojamojo turto (NT) objektai. Jų paklausą, anot pašnekovų, paskatino karantinas ir nežinia dėl kelionių perspektyvų, tad gyventojai ėmė dar aktyviau dairytis poilsio objektų Lietuvos pajūryje.
Tiek nekilnojamojo turto ekspertai, tiek Palangos savivaldybės atstovai teigia, jog plėtros planų čia nestinga, gyvenvietės ir toliau augs, jas sujungs naujas kelias, o kylantys statiniai Palangoje ir Šventojoje artės vieni kitų kryptimi.
Aktyvi plėtra
„Atstumas vis siaurėja, stipriai siaurėja, kaip ir tarpas tarp Klaipėdos ir Palangos. Plėtra vyksta ne tik iš Palangos į Šventosios pusę, bet ir į Nemirsetą, Karklę. Pajūris pamažu užsipildo“, – BNS sakė „Oberhaus“ Klaipėdos regiono vadovas Aurimas Petrikas.
„Pajūrio teritorijoje NT projektų plėtra vyksta aktyviai, iki šiol buvusios neužstatytos apleistos teritorijos ar žemės ūkiui naudoti plotai tampa gyvenamosiomis zonomis. Aktyviausia plėtra vyksta pajūrio teritorijoje tarp Palangos ir Šventosios, tai yra Kunigiškėse, Monciškėse“, – antrino bendrovės „Realco“ finansų direktorius Lukas Cicėnas.
NT ekspertams pritaria Palangos savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Gudelevičienė.
„Be abejo, Palangos ir Šventosios seniūnijos dėl dviejų prie jūros esančių seniūnaitijų, Kunigiškių ir Monciškių, plėtros užsipildo naujakurių statybomis”, – BNS sakė specialistė.
Anot jos, savivaldybė ketina rengti teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo „bus galima patogiai sujungti Palangos ir Šventosios seniūnaitijas“.
Artėja ir Palanga su Klaipėda
„Oberhaus“ atstovo A. Petriko teigimu, komunikacijų išplėtojimas leidžia spėti, jog tarp Palangos ir Šventosios atsiras gyvenamieji kvartalai.
„Vedamos dujos, elektros pastotės, trasos – tai žymi ir byloja, kad ateityje bus gyvenamieji rajonai. Terminą tikrai sunku įvardinti, tai priklauso nuo ekonominės situacijos, infliacijos. Atsižvelgiant į tai nuostabu, kad vis dar statomi ir vystomi kvartalai“, – teigė A. Petrikas.
Jo teigimu, aktyviai kuriasi tarp minimų kurortų esančios Monciškės, Kunigiškės, kvartalas ties Vanagupe, tad šie „trys kaimeliai apsijungė jau šiai dienai, su Šventąja liko mažas atstumas“.
„Terminų neįvardinsiu, bet faktas, kad nesustoja statybos ir tie du miesteliai, Palanga su Šventąja, jungsis, akivaizdu. Didesnis klausimas, ar Klaipėda su Palanga neapsijungs. Panašu, kad kažkada irgi taip turėtų nutikti“, – kalbėjo NT bendrovės atstovas.
Kuriasi ir paslaugos
Jo teigimu, šiuo metu NT vystytojai fokusuojasi ir į vietinės infrastruktūros pajūrio kvartaluose vystymą. Atsiranda ne tik gyvenamieji objektai, bet ir komercinės patalpos, tad atvykę į tam tikrą pajūrio vietovę poilsiautojai ilgainiui galės pėstute pasiekti čia pat veikiančias kavines, parduotuves ir kitus paslaugų teikėjus.
„Taip nereikėtų poilsiautojams iš tų rajoninių kaimelių važiuoti į Palangą ar Šventąją, galėtų pėstute apsirūpinti maisto produktais. Atstumai tarp kurortų mažėja, bet tuo pačiu ir vietinė infrastruktūra vystoma. Į tai labiau akcentuojamasi pastaraisiais metais“, – kalbėjo vadovas.
Vienas buferių, pasak A. Petriko, tarp Palangos ir Šventosios esantis oro uostas ir aplink jį galiojantys apribojimai, kur gyvenamosios statybos nebus vystomos.
„Tačiau ten, kur yra likusių laisvų plotų, jie tirpsta“, – teigė jis.
Paklausta itin išaugusi
„Realco“ finansų direktorius L. Cicėnas teigia, jog pajūrio teritorijoje NT projektų plėtra vyksta aktyviai.
„Būstas šiose vietovėse patrauklus dėl kelių aspektų – nedidelio atstumo iki jūros ir patrauklios kainos. Kuršių Nerijoje esantis NT didžiajai daliai pirkėjų yra neįperkamas, o ir pasirinkimas jo minimalus. Palangos centras atsilieka nedaug, ten esančio NT kainos pasiekė Vilniaus centro lygį. Todėl toliau nuo centro esančios neužstatytos teritorijos yra patrauklus pasirinkimas tiek pirkėjams, tiek vystytojams“, – sakė L. Cicėnas.
Jo teigimu, vystytojai neturi vizijos apjungti teritorijas, tačiau „NT projektai natūraliai vystomi ten, kur yra laisvos vietos už patrauklią kainą“.
„Pajūrio zonos, palyginti su kaimyninėmis valstybėmis, turime labai nedaug, vos 90 km. Be to, pusė jos yra nacionalinio parko zonoje, kur nauja statyba yra draudžiama. Paklausa atostogų būstui per paskutinius porą metų itin išaugo, todėl vystymas aktyvus visur, kur yra laisvų teritorijų“, – sakė „Realco“ atstovas.
Jungimosi datų neprognozuoja
Kaip greitai riba tarp Palangos ir Šventosios galėtų tapti kone nematoma L. Cicėnas teigė nesiimantis prognozuoti: „neužstatyto ploto apylinkėse vis dar yra daug, užteks daugeliui metų į priekį“.
Palangos savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė J. Gudelevičienė atkreipia dėmesį, kad jau šiuo metu Šventoji yra ne atskiras miestelis ar gyvenvietė, o laikoma vienu iš Palangos mikrorajonų.
„Tarp Palangos ir Šventosios teritorijų yra įsiterpusios Kunigiškių ir Monciškių seniūnaitijos, jos neretai vadinamos Palangos satelitinėmis gyvenvietėmis. Pastaruoju metu jos, kaip ir kitų seniūnaitijų teritorijos, sparčiai plečiasi“, – sakė specialistė.
Anot jos, pagal išduodamus statybą leidžiančius dokumentus galima teigti, „kad statybos labai sparčiai vyksta visoje Palangos miesto teritorijoje, nepriklausomai nuo seniūnaitijos“, tačiau Palangos ir Šventosios seniūnijos dėl prie jūros esančių Kunigiškių ir Monciškių plėtros užsipildo naujakurių statybomis.
Paklausą skatino pandemija
J. Gudelevičienės teigimu, nors statybos Palangoje ir Šventojoje bei žemės sklypuose tarp jų vyko nuolat, tačiau statybų bumas Palangoje pasiekė piką pandemijos metu.
„Tuo metu finansiškai stabiliai besilaikantys lietuviai suprato, kad geriausias būdas investuoti pinigus į nekilnojamąjį turtą yra būtent Lietuvoje, ir, jei leidžia galimybės – pajūryje, kurorte. Gyventojai karantino laikotarpiu įvertino, kad valstybių sienos dėl pandemijos gali būti uždarytos, ir nekilnojamasis turtas kitose šalyse gali prarasti vertę, tapti neprižiūrimas ir nelankomas“, – sakė savivaldybės atstovė.
Dėl galimybės dirbti nuotoliniu būdu Palanga, anot jos, tapo dar patrauklesnė ir ne aktyviojo kurortinio sezono metu.
Gerina infrastruktūrą
J. Gudelevienė BNS sakė, kad Palangos miesto savivaldybė yra numačiusi parengti susisiekimo infrastruktūros vystymo planą, kuris leistų patogiai sujungti Palangos ir Šventosios seniūnaitijas.
„Nuosavybės teise grąžinus žemes teisėtiems savininkams atkarpoje nuo Palangos iki Šventosios, iškilo susisiekimo infrastruktūros klausimas – atsirado būtinybė vietos gyventojams užtikrinti privažiavimą iki jų namų, o taip pat – užtikrinti dviratininkų saugumą“, – teigė J. Gudelevičienė.
Šioje gatvėje taip pat būtų numatytas ir pėsčiųjų bei dviračių takas. Taip būtų užtikrintas gyventojų, šioje kurorto dalyje besistatančių savo nekilnojamąjį turtą, patogus privažiavimas prie jo, taip pat išspręsti dviratininkų ir pėsčiųjų saugumo klausimai, sakė atstovė.
Jos teigimu, pajūryje privatūs investuotojai projektuoja ir toliau planuoja statyti gyvenamuosius namus, poilsio namus, viešbučius ir kitus komercinius objektus.
Tuo metu savivaldybė, atsižvelgiant į galimybes, planuoja vystyti miesto gatves, stovėjimo aikšteles, elektromobilių įkrovimo stoteles, autobusų stoteles, vystyti susiekimo infrastruktūrą atvykimui ir priėjimui prie jūros bei rekreacijai ir sportui.