Palangos vadovas DELFI skaitytojams surengė mini ekskursiją po viešas, šeimoms pritaikytas nemokamas erdves ir papasakojo, kaip artimiausiu metu numatyta stiprinti infrastruktūrą, kad kurortas būtų dar patrauklesnis aktyvaus poilsio mėgėjams, tėvams su mažais ir paaugusiais vaikais.
100 proc. pasiteisinusiu projektu jis vadino netoli jūros, pušyne įrengtą nemokamą vaikų pramogų parką: „Džiaugiamės, kad vaikai turi saugią, aptvertą erdvę. Čia nėra automobilių, nes atvažiavusieji mašinomis jas pasistato aikštelėje. Svarbu ir tai, kad pramogų parkas toliau nuo gatvės, nes lankytojai gali būti gryname ore“.
Į žaidimu aikštelių kompleksą, kuriuo gali laisvai naudotis palangiškiai ir miesto svečiai, investuota per 700 tūkst. litų.
Šermukšnių gatvėje įrengtas aikšteles lengviausia rasti einant nuo jūros, pagrindinės gelbėjimo stoties, palei dviračių taką.
Tėvų patogumui čia veikia bevielis internetas, šalia įrengti nemokami suaugusiųjų ir vaikų tualetai, kuriuos dekoravo Palangos meno mokyklos mokiniai.
Vakarais parkas rakinamas. Apsaugos sistemos sujungtos su policijos stebimomis vaizdo kameromis.
Sąlyga – nepardavinėti nesveiko maisto
Skelbiant konkursą aikštelės teritorijoje veikiančiai vaikų kavinei buvo keliama sąlyga nepardavinėti nesveiko maisto. Konkursą laimėjęs „Žemaitijos pienas“ lankytojams siūlo sveikesnių užkandžių, ledų ir kitokių desertų.
Savaitgaliais viešojo maitinimo organizatoriai vaikams rengia įvairius edukacinius užsiėmimus. Ant stacionarios scenos vaikai muzikuoja, dainuoja, eksponuoja vietoje sukurtus darbelius.
„Anksčiau čia buvo pelkėta teritorija, tad teko daryti drenažą, tiesti komunikacijas. Tačiau rezultatu poilsiautojai ir vietiniai patenkinti“, - sakė meras.
Tai patvirtino iš pat ryto su sūnumi į aikštelę dviračiais atmynusi šilutiškių šeima. „Čia mums saugu, tylu, smagu. Svarbu, kad vaikui patinka ir gerai“, - sakė kasmet poilsiauti į Palangą atvykstanti Jūratė.
Spalvingai apšvies dainuojantį fontaną
Poilsiaujant Palangoje rekonstruotais dviračių takais galima važiuoti 40 kilometrų – iki Klaipėdos ir iki Šventosios. „Jei pravažiuotumėte visu taku, pamatytumėte labai gražių vaizdų: atsiveriančius skardžius su vaizdu į jūrą, kuria galima pasigrožėti specialiai įrengtose apžvalgos aikštelėse, važiuojant į Klaipėdos pusę - elnynus. Aš pats, jei tik galiu, kas vakarą su šeima stengiuosi tuo dviračių taku pasivažinėti“, - sakė meras, prasitardamas, jog neseniai pats įsigijo riedlentę.
Tačiau į Jūratės gatvėje esantį atnaujintą ir taip pat nemokamą ekstremalių pramogų parką jaunimui Š. Vaitkus sakė su riedlente neis. Juokavo bijantis, kad po ekstremalaus pasivažinėjimo Palanga liktų be vadovo.
Minėtoji Jūratės gatvė, kuri šiuo metu rekonstruojama ir bus paversta pėsčiųjų zona, pasibaigs įspūdingai apšviesta aikšte su dainuojančiu ir šviečiančiu fontanu.
Infrastruktūros pokyčiai akivaizdesni daugiabučių rajonuose. Naujai įrengtomis vaikų žaidimų aikštelėmis, skverais, šalia daugiabučių pastatytais treniruokliais gali naudotis ne tik vietiniai, bet ir trumpam apsistojantys poilsiautojai.
Šalia daugiabučių padidintos automobilių stovėjimo aikštelės, kad, kaip sakė meras, žmogui nereikėtų grįžus namo tris valandas važinėti aplink ir ieškoti, kur padėti automobilį.
Kaip sprendžia higienos problemas
Paklaustas, ar Šventosios pajūryje išspręstos higienos problemos, kurias minėjo mūsų kurortus į Ventspilį iškeitę poilsiautojai, meras sakė: „Iš tiesų, Šventajai dar yra kur pasitempti. Ir Palangoje dar ne viskas tvarkinga. Reikia laiko, kad galėtume visas problemas išspręsti“.
Palangos savivaldybės biudžetui nemokamų viešųjų tualetų išlaikymas ir priežiūra per metus kainuoja 600 tūkst. litų, tačiau nuspręsta, kad poilsiautojams ir vietiniams jie nekainuos.
Įrenginėti tualetus pačiame paplūdimyje, mero nuomone, nebūtų geras sprendimas dėl estetikos, kvapų, galimo vandalizmo. Nemokami viešieji tualetai yra prie kiekvienos didesnės prieigos prie jūros, tad prireikus tik reikia nepatingėti iki jų nueiti.
Pasak Š. Vaitkaus, didesnė ir ne iki galo išspręsta Palangos problema – reikiamų traukos objektų, kuriuose žmogus galėtų kultūringai ir sveikai praleisti laiką prastu oru, stygius.
Ką veikti prastu oru
Uždavinys, kuriam šiuo metu savivaldybė skiria ypač daug dėmesio – sezoniškumo mažinimas,ir uždarų traukos objektų plėtra. To reikalauja gamtinės Lietuvos sąlygos.
„Palangoje planuojama atidaryti vandens pramogų parką, įrengti baseinų kompleksą, statoma uždara koncertų salė, šuo metu rekonstruojamas Palangos kultūros židinys Kurhauzas, atstatomas kino teatras, pritaikytas ir teatro spektakliams, pastatytas naujas uždaras sporto kompleksas“, - vardijo meras.
Kalbėdamas apie mokamą mašinų statymą Palangoje, DELFI pašnekovas pabrėžė, kad apmokestinimo tikslas – ne susirinkti pinigų, bet iš miesto centro išgyvendinti automobilius, kad būtų ir saugiau, ir švaresnis oras.
„Ateityje planuojama, kad centrinėje Vytauto gatvėje, kurios dalyje automobilio parkavimas kainuoja 6 litus, bus palikta tik viena eismo juosta. Kita bus skiriama dviračiams. Atskirus takus numatoma įrengti keturračiams velomobiliams“, - sakė Š. Vaitkus.
Svarsto galimybę apmokestinti įvažiavimą į Palangą
Labai daug tikimasi iš aplinkkelio. 123 mln. litų investicija į apvažiavimą aplink Palangą taip pat padės sumažinti triukšmą ir mašinų srautus Palangoje. Įgyvendinus projektą, į Šventąją ar Latvijos pajūrį vykstantiems lengviesiems ar krovininiams automobiliams nebereikės kirsti kurorto.
Taip pat svarstoma galimybė įvesti įvažiavimo mokestį į Palangą. Kaip įsivaizduoja meras, jis galėtų siekti 10 litų, o tikslas būtų – vėlgi, ne tik pajamos miesto infrastruktūrai gerinti, bet ir galimybė atsikratyti mėgstančiųjų automobiliais palakstyti po kurorto gatves.
Latvių Palangoje daugiau, nei lietuvių Ventspilyje
Palangoje sutikti poilsiautojai teigė, jog Palanga jiems patinka dėl pasilinksminimo vietų gausos, geresnio viešojo maitinimo, kainų.