G. Paluckas interviu Eltai sakė neskubąs leistis į diskusijas su kolegomis, kurie kritikuoja ar net nepaiso jo deklaruotos pozicijos.
Politiko teigimu, jis, kaip partijos pirmininkas, negali rodyti emocijų, nes pagrindinis jo tikslas – turėti kuo didesnę frakciją po antrojo Seimo rinkimų turo.
Ir nors socialdemokratas sutinka, kad apsikeitimas parama su abejotino kairumo „valstiečiais“ gali klaidinti rinkėjus, kitos išeities, tikina G. Paluckas, jis nematąs. Tenka rinktis iš „dviejų blogybių“ ir vadovautis „politine aritmetika“, sako LSDP pirmininkas, ne kartą pabrėždamas, kad LSDP likimas opozicijoje yra ne ką mažiau svarstoma galimybė nei darbas koalicinėje daugumoje su „valstieičiais“.
Grįžkime prie sekmadienio nakties ir pirmadienio paryčio, po kurio nusirito banga komentarų: vieni stebėjosi Armonaitės geru pasirodymu, kiti prakalbo apie galbūt artėjantį socialdemokratų bei Palucko dekadansą. Prezidentas išsidavė, kad, kalbėdamas su 5 procentų barjerą peržengusių partijų lyderiais, kažkurį politiką guodė. Kaip suprantu, būtent jus ir guodė.
Aš negaliu komentuoti pokalbio su prezidentu. Bet guodžiančių netrūko. Buvo daug žmonių, kurie labai palaikė socialdemokratus, aistringai palaikė atsinaujinimą ir ypač palaikė programą. Mūsų programa tikrai yra gera ir mes ją stengsimės įgyvendinti, nesvarbu kokiu Seimo formatu dirbtume. Tai bus mūsų ateinančių ketverių metų išbandymas. Žinoma, vieni turėjo aukštesnius lūkesčius, kiti – lūkesčių turėjo mažiau. Tačiau tos aplinkybės, kad lengva nebus,buvo aiškios. Jos buvo aiškios jau tada, kai mes planavome savo rinkimų strategijas. Iš vienos pusės mus spaudė už milijonus besireklamuojanti Darbo partija – būtent todėl jie rado atgarsį regionuose. Čia mūsų balsus jie padalino per pusę: tiek, kiek mes gaudavome anksčiau, dabar gavome kartu sudėjus su „darbiečių“ balsais.
Tačiau dešinioji pusė ir pirmiausia liberaliosios partijos gavo neįprastai didelį visuomenės palaikymą. Tad galbūt reikėtų kalbėti ne tiek apie rinkimines kampanijas, kaip priežastį, kodėl reikalai LSDP taip susiklostė, bet apie gilesnius, fundamentalesnius procesus – kad vyksta pokyčiai visuomenėje.
Pirmas dalykas, visi sako, kad konservatoriai labai daug gavo balsų. Tačiau iš tikrųjų jie gavo apie 10 tūkst. balsų daugiau nei 2016 m. Tik tiek... Turiu galvoje, kad jie Seimo rinkimuose praktiškai išėjo „ant to paties“. Bėda ta, kad kairė 100 tūkst. mažiau gavo. Kodėl? Tai yra esminis klausimas.
Buvęs jūsų bendrapartietis Gediminas Kirkilas kaip tik ir kelia šį klausimą. Kaip keista, sako jis, kad pandemijos sukeltos krizės kontekste visuomenė gręžiasi ne į apie maksimalesnę valstybę kalbančius kairiuosius, bet į dešiniuosius, kurie minimalesnę valstybę projektuoja.
Gediminas pasekmes mato gerai, tačiau tik iš dalies teisingai identifikuoja priežastis. O priežastis, mano galva, yra sukompromituota kairioji politika. Ji tiesiog pavirto tokiais proginiais – kai kada neracionaliais, nelogiškais – pasiūlymais. Tie žmonės, mano galva, tiesiog nusivylė. Antra bėda, kad rinkėjai atsinaujinančiuose socialdemokratuose neįžvelgia naujos vilties.
Tad socialdemokratams neužteko dar 2017 m. prasidėjusio apsivalymo ir gryninimosi?
Ne viskas taip greitai vyksta, kaip norėtųsi. Pirmas dalykas, kuris buvo padarytas – vertybinis atsiskyrimas nuo tų koalicijų (su „valstiečiais“ – ELTA). Antras žingsnis, kuris buvo padarytas teisingai, – labai gera rinkiminė programa. Tačiau trečias žingsnis, kad į kandidatų sąrašus būtų įlieta daugiau šviežio kraujo... To mums tikrai pritrūko. Kiekvienas, kaip partijos narys, mes sugebėjome pritraukti tik po 6 žmones. Tai čia yra šeima, net ne giminė.
Bet kur ir kokios yra šios problemos priežastys?
Yra du poliai, kaip socialdemokratai supranta kairiąją politiką. Kultūrinis kairumas: žmogaus teisės, laisvės, demokratija. Taip pat ekonominis kairumas: tvirta socialinė politika, tvirta valstybė, išvystytos viešosios paslaugos. Šie du poliai mūsų (socialdemokratų – ELTA) rinkėjų bazėje sunkiai sulimpa. Kol kas... Yra didelis palaikymas ekonominei kairei, o kultūrinei kairei, priešingai, yra kur kas mažiau palaikymo. Ir aš kalbu ne apie vidinius partijos dalykus, bet apie mūsų rinkėjų bazę. Ji per šią vietą tiesiog plyšta. Kai kas nors regionuose išgirsta apie kultūrinę kairę, jie sako: kokiomis nesąmonėmis jūs užsiiminėjate. Ką reiškia – už partnerystę?. Jūs čia visus mus vaivorykštėmis paversite...
Kita vertus, miestuose, kur perkamoji galia yra didesnė, žmonės įtariai žiūri į dosnią socialinę politiką ir viešųjų paslaugų išvystymą. Jie daugiau atsakomybės už gerovės kūrimą nori perkelti asmeniui. Todėl mūsų rinkėjų bazė ir skyla per vidurį. Iš vienos pusės mus prispaudė Darbo partija, surinkdama rinkėjus, kurie nelabai mėgsta kultūrinę kairę, o iš kitos pusės – apvalgė tie, kurie labai komunikavo kultūrinę kairę, bet ne ekonominį kairumą.
Kaip jūs dabar matote LSDP padėtį po pirmojo rinkimų turo, kai kalbama apie tai, kaip bus konstruojama valdžia?
Yra labai rimtų problemų ir abejonių, kai kalbama apie koalicijų formavimą po pirmojo turo. Galbūt mums nepatinka Karbauskis, kitos personalijos. Bet visgi ekonominio kairumo „valstiečiai“ turi. Tačiau ten yra ir keistų siūlymų, kurie yra neracionalūs, kuriuos reikia sutaisyti, kaip kad daro normalūs kairieji.
Pavyzdžiui, 13-oji pensija?
Taip, arba valstybinių vaistinių idėja. Ne šitaip viskas yra daroma.
Bet jūs pats sakėte, kad visa tai yra „bukas populizmas“. Tai galbūt šiuo atžvilgiu „valstiečiai“ nieko kairuoliško neturi – tik populizmas, į kurį ir reikia reaguoti kaip į populizmą, o ne kaip į klaidingai išreikštą kairumą.
Populizmo netrūksta ir kairėje, ir dešinėje. Dešinieji flirtuoja su gerovės valstybe. Jie puse lūpų kalba, kad reikėtų perskirstymą didinti, bet kartu teigia, kad reikia subalansuoti ir mokesčių sistemą. O į kurią pusę subalansuoti? Tai yra populizmas, neišreiškiant nuomonės. Lygiai taip pat kai konservatorių (sąrašo – ELTA) lyderė sakė, kad yra už tos pačios lyties partnerystės įteisinimą, tačiau jos partija nelabai. Kalbėjo, kad dėl to bus vėliau tariamasi. Tai yra taip pat populizmas, kai tu aiškiai neatskleidi savo nuostatų.
Gerai, pažiūrėkime į jūsų pozicijas. Tiek viešoje erdvėje, tiek partijos viduje daug diskusijų sukėlė jūsų pasakymas, kad manais į jums deklaruotą paramą iš „valstiečių“ jūs antrojo turo vienmandatėse paremsite „valstiečių“ kandidatus. Ar tai nėra jūsų minėtų dviejų polių plėšymas? Jūs deklaruojate paramą „valstiečiams“, kuriuos – pats pripažįstate – nuo „kultūrinės kairės“ klausimų tiesiog išberia.
Yra renkamasi iš dviejų blogybių. Taip, tai yra politinė aritmetika. Ši aritmetika sako paprastą dalyką: jeigu tu matai, kad apygardoje vadinamųjų centro kairės (tai sąlyginis pavadinimas) balsų lyginant su centro dešine yra du trečdaliai ir kad ten yra tavo kandidatas... Taigi savaime suprantama, kad tu nori savo kandidatą matyti išrinktą ir apskritai padidinti galimybes įgyvendinti savo programą Seime. Tam reikia padidinti frakciją. O kaina viso to ir yra galima parama kažkuriam kitam kandidatui iš „valstiečių“. Taip, jie turi tik vieną dėmenį. Kito absoliučiai neturi ir jo net šalinasi.
Kitas pasirinkimas yra – jokios paramos neimame, tačiau ir negauname. Tuomet mūsų frakcija nedidėja ir žmogus į Seimą neateina, programos įgyvendinimo galimybės dėl mažesnės politinės įtakos susiaurėja. Tuo tarpu dešinė, kuri turi kultūrinį kairumo dėmenį, bet neturi ekonominio... Ji tokiu atveju stiprėja. Taigi yra dvi blogybės...
Bet kai mes kalbame apie tokią aritmetiką, mes iš esmės kalbame, ar geriau daugiau konservatorių, ar daugiau „valstiečių“. Jūs sakote, kad šiek tiek geriau arba kad mažesnė blogybė bus, jei bus šiek tiek daugiau „valstiečių“.
Pasirinkimas yra kitoks: arba bus daugiau konservatorių, arba bus daugiau socdemų ir „valstiečių“. Kitoje pusėje nėra socdemų, nes jei tu nesutelki kairės balsų, tai tu neturi socdemų, tu turi daugiau konservatorių.
Kas yra socialdemokratams didesni konkurentai – konservatoriai ar „valstiečiai“?
Jeigu mes žiūrėsime siaurąja, politinės konkurencijos prasme – tai jokios abejonės. Tie, kurie iš to paties prūdo semia vandenį, tie ir yra didieji konkurentai. Tačiau šioje vietoje mes turime ir turėsime ne vieną partiją: socdemai, „valstiečiai“, „darbiečiai“, kai kurios mažesnės partijos, ateis laikas dar kokia nors mikropopulistinė partija susiformuos. Čia visada bus didžiulė konkurencija. Mūsų uždavinys yra išplėsti rinkėjų bazę. Vadinasi, jei praėjusiose rinkimuose gaudavome didžiausią palaikymą tik iš regionų, o miestus ignoravome, dabar yra akivaizdu, kad turime gauti palaikymą ir iš miesto, ir iš regionų.
Bet ši strategija susilaukė kritikos iš jūsų partijos narių. Ne šiaip iš bet kokių, iš įtakingų politikų, programą rašiusių politikų. Po jūsų pasakymo apie paramą „valstiečių“ kandidatams Gudžinskas sako, kad reikia remti konservatorius, o ne „valstiečius“, nes pastarieji ne kas kita, kaip vieno oligarcho valdoma partija.
Aš neturiu tokios prabangos reikšti emocijas, nepaisant to, kaip jaučiuosi, ką pats įsivaizduoju. Atvirkščiai, yra organizacijos interesas – o jis yra turėti didesnę frakciją ir mes turime per antrąjį turą tai pasiekti.
Bet strategijos siekiant to paties tikslo gali būti įvairios. Apie tai kalba kitas jūsų kolega – ilgametis Seimo narys Algimantas Salamakinas, kad iš anksto, dar prieš pirmąjį turą, reikėjo pasakyti, kad jokių bendrų planų su „valstiečiais“ ar „darbiečiais“ nebus. O jūsų pozicija buvo, kad su visais kalbėsitės. Jei gerai supratau Salamakino mintį, tai klaida buvo nenubrėžti tarp „valstiečių“ ir LSDP aiškios perskyros, galbūt reikėjo net neleisti pagalvoti, kad „valstiečiai“ yra organiška partnerė LSDP. Kai kam juk toks įspūdis susidarė, kad jei jau bus lipdoma koalicija kairėje, tai tik iš socialdemokratų ir „valstiečių“.
Jeigu aš pats save teisingai pamenu, tai aš visą laikotarpį sakiau, kad mes jokių koalicijų neformuojame ir kad jokių susitarimų nėra. Galiu tik dar kartą patvirtinti: nebuvo jokių derybų dėl koalicijų. Mano pagrindinis tikslas buvo ryškinti socialdemokratų programos ir mūsų kandidatų privalumus. Tačiau kitos partijos panaudojo viešųjų ryšių triukus ir kai kuriuos mūsų partijų narius įvėlė į diskusiją, ar tikrai ne su konservatoriais LSDP ketina jungtis. Tada jau turi įrodinėti, kad nesi kupranugaris. Kai tu sakai, kad ne su konservatoriais, tada labai tikėtina, kad eini su kita puse.
Grįžkime prie kai kurių jūsų partijos narių išsakytų minčių: kad prieš antrąjį rinkimų turą reikia labai aiškiai pasakyti, kad LSDP liks opozicijoje. Galima suprasti, kad jūs, kaip koks Mozė 40 metų žydus po dykumą vedžiojęs, turite dar 4 metus partiją opozicijoje pavedžioti, kad ji išsigrynintų ir sustiprėtų.
O kas blogo būti opozicijoje? Ar tai tave atleidžia nuo atsakomybės teikti siūlymus, registruoti įstatymus? Juk neatleidžia. Tu tiesiog darai tai, ką ir turi daryti.
Ar jūs sutiktumėte su ta mintimi, kad dabartinėje situacijoje partijai prasminga likti opozicijoje. Nepaisant to, kokia situacija po antrojo rinkimų turo susiklostytų. Net jei „valstiečiai“, kuriems antrasis turas, tarkime, pasisektų, kviestų į koaliciją. Tokiu atveju nebūtų palankiau tiesiog pasakyti – ne, kai kuriais klausimais mes esame per daug nesuderinami, mes liekame opozicijoje.
Tai yra viena iš galimybių. Dėl koalicijų mes spręsime visuotiniu partijos balsavimu. Žinoma, jei apskritai tokią galimybę turėsime. Mes jau vieną galimybę atmetėme – jungtis prie dešiniųjų koalicijos. Tai yra akivaizdu ir aš žinau mūsų partijos nuomonę. Todėl dabar mes turime likusias dvi galimybes: arba jungtis prie centro kairės, jei taip susiklostys, arba likti opozicijoje. Tai yra lygiaverčiai dalykai. Mes kompromisų dėl savo programos nuostatų tiesiog nedarysime.
Jūs sakote, kad likimas opozicijoje ir koalicija su „valstiečiais“ yra lygiaverčios alternatyvos?
Taip... Aš nežinau, kodėl kažkas sugalvojo, kad mes suformavome kažkokią koaliciją su „valstiečiais“.
Bent jau viešojoje erdvėje, o ir aš pats jūsų pasakymą dėl paramos „valstiečiams“ antrajame ture suprantu kaip sprendimą, po kurio, jei palankios aplinkybės, belieka žengti kitą žingsnį – pasirašyti koalicinį susitarimą.
Apverskite samprotavimą – tikslas yra didesnė socdemų frakcija, o to kaina yra parama kitai partijai ir jų kandidatams. Tikslas yra didesnė frakcija.
Taip, bet kaip visa tai perskaitys rinkėjai. Jūsų nuomone, tai jų nesupainios?
Taip, mano nuomone, tai papainioja. Todėl apie tai ir šneku. Nes kai kurios antraštės ganėtinai painios: kad susitarė ir dabar veikia kartu. Tikslas yra elementarus – didesnė socdemų frakcija, didesnė galimybė atstovauti savo rinkėjams ir įgyvendinti savo programą. Ar mes tai darysime opozicijoje, ar pozicijoje – priklausys nuo antrojo rinkimų turo ir nuo mūsų partijos visuotinio sprendimo.