PISA – tarptautinis 15-mečių tyrimas, kurį organizuoja Ekonominio ir socialinio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Jo metu tiriami septintokai ir aukštesnių klasių moksleiviai. Šio tyrimo metu tiriami moksleivių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai ir jiems įtaką darantys veiksniai. Nuo praėjusių metų privalomai pradėti tikrinti ir mokinių gebėjimai spręsti problemas bendradarbiaujant.
Kaip pastebėjo PISA valdybos narė dr. Rita Dukynaitė, šis tyrimas akcentuoja ne gebėjimą atkurti žinias, o sugebėjimą jomis pasinaudoti, pritaikyti kasdienėje veikloje.
Pagal gamtamokslio raštingumo rezultatus, Lietuva atsidūrė žemiau už vidurkį ir surinko 475 taškus. Visų šalių vidurkis šioje srityje – 493 taškai. Su tokiu pasiekimu Lietuva užima 36/38 poziciją iš 70 tirtų valstybių.
Pasak R. Dukynaitės, gamtamokslinio raštingumo rezultatai paskutinio ciklo metu nukrito vidutiniškai 20 taškų. Tačiau, sako ji, yra ir gera naujiena – sumažėjo skirtumai tarp vaikinų ir merginų. Tiesa, pastebi tyrėjai, rezultatų prastėjimas – visuotinė tendencija.
Bendras tirtų valstybių skaitymo gebėjimų vidurkis – 493 taškai. Lietuva, surinkusi 472 taškus, užima 39 poziciją. Panašūs rezultatai Izraelyje, Graikijoje, Vengrijoje, Buenos Airėse (Argentina).
33 šalių rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už Lietuvos rezultatus. Anot tyrėjų, tik 10 šalių skaitymo gebėjimų rezultatas statistiškai reikšmingai pakilo.
R. Dukynaitės aiškinimu, Lietuvos moksleivių skaitymo gebėjimų rezultatai suprastėjo tik 5 taškais. Be to, sako ji, šioje srityje stebimas stabilumas. Specialistė džiaugiasi, kad pagerėjo vaikinų skaitymo rezultatai.
Tirtų šalių matematinio raštingumo vidurkis – 490 taškų. Lietuvos vidurkis – 478 taškai, 36 pozicija. Panaši situacija Latvijoje, Maltoje, Vengrijoje ir Slovakijoje. 33 šalių rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už Lietuvos rezultatus.
R. Dukynaitės aiškinimu, matematikoje Lietuvos rezultatai išlieka stabilūs. Ji taip pat pastebėjo, kad rezultatai krito ir lyderiaujančiose šalyse.
Blogiausia mažesnių miestų ir kaimo mokyklose
PISA tyrimo Lietuvoje koordinatorius Mindaugas Stundža pastebėjo, kad geriausi rezultatai Vilniuje – čia rezultatai viršija ir bendrą EBPO vidurkį. Arti ir kitų didžiųjų miestų rezultatai.
„Kuo mažesni miestai, kuo labiau artėjam prie kaimo, rezultatai prastėja“, – sakė M. Stundža, akcentavęs švietimo netolygumą skirtingose vietovėse. Geriausi rezultatai ufiksuoti gimnazijose. Pasak M. Stundžos, tyrimas atskleidė didelius netolygumus tarp mokyklų tipo.
Tarp preliminarių EBPO rekomendacijų – siūlyti moksleiviams patrauklių ugdymo formų, didinti pasitenkinimo mokykla jausmą, tobulinti mokytojų rengimą, gerinti kompiuterizavimą ir prieigą prie interneto.
Blogiausia – su gamtos mokslais
„Statistiškai reikšmingai rezultatai pablogėjo gamtamokslio raštingumo srityje ir tai kelia nerimą. Bet, kita vertus, aš pati, kaip tyrėja, labai tikėčiau, kad kito tyrimo rezultatai parodytų proveržį. Nes mes neturime tiek laboratorijų įrangos. (…) Mes čia turime tam tikrų problemų, reikia investuoti į tai ir turime suprasti, kad šitos investicijos valstybei labai brangios“, – DELFI paprašyta įvardinti nerimą keliančias tendencijas, kalbėjo PISA valdybos narė R. Dukynaitė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į mokytojų kvalifikacijos ir pedagogų engimo kryptingumą: „Visiškai aišku, kad jeigu ateina nauja edukacinė tikrovė, į ją reikia labai greitai reaguoti ir investuoti ne apskritai į pedagogų rengimą, kas irgi duotų pridėtinę vertę, bet į labai tikslius dalykus, jeigu manome, kad PISA, TIMSS ir kitų tyrimų išvados mums svarbios“.
„Atotrūkis tarp mokyklų pernelyg didelis ir atotrūkis tarp regionų taip pat labai didelis“, – pridūrė R. Dukynaitė, akcentavusi nemažus skirtumus tarp mokyklų lietuvių, rusų ir lenkų mokomosiomis kalbomis.
M. Stundža atkreipė dėmesį, kad šįkart nuo popierinio testo pereita prie kompiuterinio testo. Tai, matyt, irgi buvo vienas rezultatus lemiančių veiksnių.
Lietuvoje PISA tyrime dalyvavo 231 mokykla. Mokiniai turėjo atsakyti į klausimus, atlikti interaktyvias užduotis, kurioms reikėjo atlikti ir eksperimentus. PISA tyrimo ciklas vyksta kas trejus metus