Politologas teigė, jog nagrinėjant šią problemą yra svarbūs trys pagrindiniai aspektai.
„Čia yra trys aspektai tos problemos. Vienas dalykas – Rusija alina Ukrainą ekonomiškai. Nes per šiuos Odesos regiono uostus buvo išvežama iki 70 procentų eksporto. Dabar ne tik grūdai, bet ir visa kita – saulėgrąžų aliejus, metalas, įvairūs dirbiniai, statybos medžiagos... Labai daug visko yra užstrigę Odesos uostuose“, – Žinių radijo laidoje pasakojo MRU politologas.
Laidos pašnekovas teigė, jog buvo vienam iš Odesos uostų.
„Antras dalykas – tai yra badas, apie kurį buvo kalba. Ir kalbama pirmiausia apie tuos blogiau išsivysčiusius kraštus. Bet yra dar trečias dalykas – išvestinis dalykas iš bado. Visiškai neatmetu varianto, kad Rusija projektuodama badą elgiasi panašiai kaip elgėsi projektuodama Sirijoje masinius bombardavimus.
Ką daro žmonės? Arba nuo bombardavimo, arba nuo bado jie bėga. Ir bėda į kitus kraštus. Kur jie bėgs? Jie bėgs į Europą. Tai iš esmės, V. Putinas projektuoja dar didesnę emigrantų antplūdį į Europą“, – savo įžvalgomis laidoje „Dienos klausimas“ dalijosi A. Medalinskas.
Jis teigė, jog ši versija – tik jo prognozuojama Rusijos elgesio projekcija.
„Nes Rusija sako, kad grūdų blokavimą nutrauks, jei jai bus nuimtos sankcijos ekonominės. Nes Rusijos elgesys iki šiol yra toks, man, eilinį kartą, truputį keista Vakarų pozicija. Ir tik dabar vakarai susirūpino, kai prasidėjo kalba apie grūdus.
Kai buvo kalbama apie kitus dalykus, produktus, apie tai mažiau buvo kalbama. O grūdai – viskas pajudėjo. Dėl grūdų galima padaryti žaliuosius koridorius, kokių nebuvo galima padaryti dėl „Azovstal“ evakuacijos“, – svarstė MRU politologas A. Medalinskas.
Jis kalbėjo, jog Odesos paplūdimys yra užminuotas.
„Ne tik, kad maudytis negali, negali žengti nuo betono ant smėlio“, – apie situaciją pasakojo jis.
Situaciją esmingai gali keisti priešlaiviniai kompleksai „Harpoon“ – atsiranda galimybė uostuose užblokuotas prekes išgabenti jūra palei Ukrainos krantus Rumunijos link.
Šiuos kompleksus Ukraina turėtų gauti iš Danijos. Taip atsirastų galimybė koridoriaus prekėms išgabenti.
„Kitas variantas – uostai vakarinėje Odesos uosto dalyje, tai susiję su Dunojumi. (…) Bet jie jau dabar užkimšti. Geležinkelis yra lašas jūroje, kaip ir sunkvežimiais“, – teigė jis.
MRU politologas A. Medalinskas sakė, kad ir Odesos gatvėse vyresnio amžiaus moterys piktu balsu pamini „Macronas“ ar „Kissingeris“.
„Jeigu jau eiliniai gyventojai žino, kelia balsą, viskas yra aišku. Bet klausimas dalijasi čia į dvi dalis. Viena vertus, ką siūlo Emanuelis Macronas ir Henry Kissingeris, gal dar kas. Bet antras klausimas – ar tai nėra susiję su tuo, kad dabar fronte yra pakankamai įtempta situacija.
Tą klausimą kėliau savaitę. Sakiau, kad gana atsipūsti ir atsipalaiduoti, nes labai rimti dalykai bręsta Rytų fronte. Dėl to, kad kalbama apie tai, kad vakarų ginkluotė ateina, bet toli gražu ne tokiais kiekiais, kuriais gali stabdyti (priešą, aut. p.), ypač kalbant apie artileriją“, – sakė MRU politologas Žinių radijo eteryje.
Jis teigė, jog iš Ukrainai tiekiamos ginkluotės kartais kyla klausimas – ar vakarai nori, kad Ukraina šį karą laimėtų.
„Ar vis dėl to, jie bijo chaoso per valdžios kaitą Rusijoje. Ir tada bando pristabdyti Ukrainą. O kai Ukraina nenori to daryti, dar išmokusi pasiųsti ant kelių raidžių (abejojančius, aut. p.), tai kyla klausimas“, – teigė A. Medalinskas.
Žinių radijo pašnekovas svarstė, galbūt problema logistikoje ir vežamos ginkluotės naikinime.
„Aš norėčiau dar tikėti, kad klaida yra logistikoje. Anksčiau reikėjo vežti, kai oro uostai buvo visi sveiki. Ir būtų galima per ten gabenti. Aš manau, kad mes neturime informacijos, kiek sunaikinama pakeliui“, – teigė MRU politologas A. Medalinskas.
