„Mes tarėmės su visuomene, kalbėta su suinteresuotomis pusėmis ir pasirinkta šita vieta. Nors Dainavos apygarda buvo viena didžiausių, tačiau kol kas atminimas nebuvo įamžintas. Anksčiau buvo daug siūlymų, kur statyti paminklą. Ketvirtadienį klausimas bus teikiamas tarybai“, – BNS sakė Alytaus meras Nerijus Cesiulis.
Jis tikisi, kad ketvirtadienį taryba palaimins sprendimą paminklą statyti Senamiesčio skvere, tačiau kol kas apie viduje tvyrančias nuotaikas spėlioti nesiryžo.
„Kol kas sudėtinga sakyti, kokios nuotaikos taryboje. Vieniems tinka ta vieta, kitiems netinka. Tai yra laisvas apsisprendimas, bet aš manau, kad po posėdžio paminklui atsiras vieta Alytuje“, – teigė meras.
Savivaldybės vaidmuo statant paminklą – sutvarkyti erdvę, kurioje paminklas bus pastatytas. N. Cesiulis teigia, kad siūlomas Senamiesčio skveras tinkamas ir tuo, kad investicijos būtų nedidelės.
„Mes turėsime sutvarkyti aplinką, bet čia bus tolesni veiksmai. Svarbiausia pasirinkti vietą. Jeigu Senamiesčio skvere būtų statomas paminklas, tai daug neturėtų kainuoti sutvarkymas, nes ta teritorija yra sutvarkyta. Investicijos būtų nedidelės“, – sakė N. Cesiulis.
„Bet jeigu kitur būtų nuspręsta statyti paminklą, lėšos gali būti didesnės“, – pridūrė jis.
Konkursas dėl paminklo Dainavos apygardos partizanams buvo paskelbtas prieš kelerius metus. Preliminariai paminklas turėtų būti kelių metrų aukščio obeliskas su viršuje esančiu Jogailaičių kryžiumi.
Senamiesčio skveras – kompromisas
Paminklą gaminsiančio ir pastatysiančio Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė BNS teigė, kad anksčiau savivaldybės pasiūlytai vietai Pirmojo Alytaus aikštėje nepritarė nei dalis alytiškių, nei tremtiniai bei politiniai kaliniai, nei pats centras.
„Mes nesutarėme dėl kitų vietų, kurias mums siūlė, nes jos buvo neadekvačios. Pagal tai, kiek mums buvo pasiūlyta, tai čia yra kompromisinis sprendimas. Mes nesipykome, tiesiog norėjome, kad jie nuspręstų ir pasirinktų vietą, kuri adekvačiai įprasmintų atminimą“, – sakė centro vadovė.
Šiuo metu Senamiesčio skvere įrengtas fontanas, atnaujinti suoliukai, danga, apšvietimas, todėl norima, kad būsimas paminklas įsilietų į erdvę ir taptų pagrindiniu skvero akcentu.
„Patį paminklą statome mes, o visa kita daro savivaldybė, todėl mes prašėme, kad tas paminklas įsitrauktų į bendrą aikštės struktūrą, kad aikštėje esantis fontanas, ir būsimas paminklas, ir kiti dalykai sudarytų visumą, kuri būtų susijusi su paminklo įamžinimu“, – teigė Teresė Birutė Burauskaitė.
Ji teigia, kad lėšas paminklo gamybai skirs Vyriausybė. Kol kas nežinoma, kokia tai bus suma, tačiau tikimasi, kad paminklui bus skirta 50 – 60 tūkst. eurų.
Anksčiau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė T. B. Burauskaitė yra sakiusi, kad Dzūkija – vienintelis Lietuvos regionas, kur nėra paminklo ten buvusios apygardos partizanams.
1945 metais lapkričio mėnesį įkurta Dainavos apygarda vienijo apie 300 partizanų, kovojusių su sovietų okupantais. Apygarda apėmė dabartinius Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonus bei su jais besiribojančių Marijampolės, Šalčininkų ir Trakų rajonų dalį.
Dalies Dzūkijos partizanų vadų gyvenimas buvo susijęs su Alytaus miestu. Alytaus mokytojų seminarijoje dirbo apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.
Apygardoje veikė ir kiti žymūs partizanai: Juozas Vitkus-Kazimieraitis, Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, Domininkas Jėčys-Ąžuolis, Vaclovas Voveris-Žaibas ir kiti.
Dainavos apygarda praktiškai nustojo egzistuoti 1952 metų rugpjūčio mėnesį, tačiau pavieniai partizanai Dzūkijoje veikė iki 1954 metų vasaros pabaigos.