Savo metodiką ji jau patikrino besimokydama ispanų ir rusų kalbų. Naujos kalbos ji mokosi 10 valandų, o tuomet pasitikrinti, ko išmoko, vyksta į šalį, kurioje ta kalba – pagrindinė.
„Jau teko būti Barselonoje, Sankt Peterburge, dabar planuoju kelionę į Norvegiją, ketinu apsilankyti ir Turkijoje“, – džiaugėsi A. Kuncaitė.
Svečioje šalyje ji praleidžia apie 3 – 4 dienas, kuriomis stengiasi kalbėti tik vietinių kalba. Be to, savo keliones ji dar ir filmuoja.
Susikalbėti su vietiniais sunku nebuvo
DELFI ji pasakojo kalbų mokytis pradėjusi prieš suplanuotą kelionę į Ispaniją.
„Mano projektas gimė netikėtai. Turėjau bilietus į Ispaniją, tačiau nutiko taip, kad iš visų planavusių ten vykti likau viena. Iš pradžių dvejojau, ką daryti, tačiau sutikau mokinį, kuris neseniai lankėsi Prancūzijoje. Jis man papasakojo, kaip smagiai ten praleido laiką. Pamačiau jo degančias akis ir pagalvojau: „Agne, tau irgi reikia važiuoti į Ispaniją“. Iki kelionės buvo likusi savaitė, kai sumaniau išmokti kalbėti ispaniškai. Tam skyriau apie 10 valandų, gal net truputėlį mažiau, ir išvykau“, – pasakojo ji.
A. Kuncaitė patikino, po 10 valandų kalbos mokymosi susikalbėti su vietiniais tikrai yra įmanoma, jei žinosi, ką ir kaip reikia mokytis ir to nuoširdžiai norėsi.
„Galbūt ta kalba – tokia kaip Tarzano, bet vietiniai tikrai supranta ir vertina pastangas. Pati keldavausi 4 ryto, kad tik spėčiau bent šiek tiek pasimokyti. Jei labai norėsi, tikrai viską spėsi ir išmoksi“, – sakė ji.
Palaikė ruse, o ne lietuve
Išmokti rusiškai ji pasiryžo dar nepraėjus dviems mėnesiams po kelionės į Ispaniją.
„Esu naujosios kartos atstovė – rusiškai nemokėjau. Buvo labai smagu, mokytis patiko, nors iki tol ši kalba man buvo visiškai nemiela. Man net ausys užsiblokuodavo, kai ją išgirsdavau“, – pripažino mergina.
Apsilankiusi Rusijoje ji suprato, kad žmonės ten – kitokie nei Ispanijoje, tačiau vis tiek priėmė ją pakankamai šiltai, o viena nauja pažįstama net pagalvojo, kad ji – ne lietuvė, o rusė.
„Tai man buvo komplimentas, juk mokėjau tik kelias pagrindines frazes“, – džiaugėsi ji.
Kaip mokėsi?
Paklausta, kaip mokosi tas 10 valandų, A. Kuncaitė sutiko išduoti savo efektyvaus mokymosi paslaptį.
„Mokausi su kortelėmis – iš vienos pusės užsirašau frazę viena kalba, iš kitos – angliškai. Taip pat naudojuosi „Google translate“, klausau, kaip frazes taria ten ir tai atkartoju. Žiūriu ir vaizdo filmukus „Youtube“, dainuoju, stengiuosi įsivaizduoti situacijas, apie kurias kalbu. Gramatikos per daug nesimokau – tik „aš kažką darau“, „tu kažką darai“ arba „jūs kažką darote“, „vakar“, „šiandien“, „rytoj“, „aš norėčiau“, „man reikia“, „norėčiau nuvykti ten ir ten“. Nesinervinu dėl laikų, dėl nieko. Mokausi tų frazių, kurios būtų aktualios man galinčiose nutikti situacijose“, – pasakojo ji.
A. Kuncaitė taip pat žaidžia ir kalbų mokymosi žaidimus. Pavyzdžiui, išmoksta 25-30 populiariausių veiksmažodžių ir po to mokosi juos pritaikyti, o nuvykusi į svečią šalį stengiasi kuo daugiau bendrauti. Pavyzdžiui, apsigyvena viešbučiuose su 6-7 žmonėmis.
Kas visiškai nenaudinga mokantis kalbų?
Paklausta, kokias klaidas darė besimokydama kalbų, A. Kuncaitė patikino, kad bene didžiausios jų – mokytis žodžius, o ne frazes, ir skaityti tyliai, o ne garsiai.
„Išvykusi į Ispaniją supratau, kad ko nekartojau sau garsiai, to ir neatsimenu. Taip pat pastebėjau, kad frazes geriausia užsirašyti ant kortelių, o ne į sąsiuvinį. Ir būtent frazes, nes būna, kad žmonės moka 700 užsienio kalbos žodžių, o nesugeba pasakyti nė vieno elementaraus sakinio“, – pastebėjo ji.
Anot A. Kuncaitės, nutinka ir taip, kad kai kuriuos gerai išmoktus žodžius žmonės pamiršta dėl streso, tad svečiuojantis kitur ji patarė labiau atsipalaiduoti.
„Nereikia bijoti apsijuokti. Apsijuokiau ne kartą, bet nesukau dėl to galvos. Kalbėjau drąsiai ir jaučiau, kaip tai padeda“, – sakė ji.
Žada, kad angliškai prabils po 48 val.
Anot A. Kuncaitės, pavyzdžiui, anglų kalbos galima išmokti vos per 48 val. – to ji moko privačiai.
„Tai – labai intensyvus kursas. Mokytis reikia po 4 valandas per dieną. Manau, kad tai – labai efektyvu. Per tiek laiko tikrai galima pasidėti sau tvirtus pagrindus, o po to viskas tobulinasi praktikuojantis“, – patikino ji.
Pasak A. Kuncaitės, svarbiausia išmokti – kaip reikia mąstyti kalbant svetima kalba.