„Nustatyta, kad ši viešojo intereso gynimo priemonė (įspėjimas nedaryti teisės aktų pažeidimų) taikyta nesurinkus visų faktinių duomenų, taip pat neatlikus šių duomenų teisinio vertinimo“, – nurodoma tarnybos pranešime žiniasklaidai.
Skelbiama, kad pusiaukelės namų pastate įrengtos aštuonios gyvenamosios paskirties patalpos, 28 kambariai yra pritaikyti gyventi, o teisės aktai leidžia jose įsikurti įvairių socialinių grupių atstovams.
„Todėl, Lietuvos kalėjimų tarnybos nuomone, minėtas pastatas pusiaukelės namų veiklai yra eksploatuojamas tinkamai“, – praneša institucija.
Taip pat pabrėžiama, kad pusiaukelės namai nėra laikomi specialios paskirties pastatu – Statybos techniniame reglamente jie nėra įtraukti į specialios paskirties pastatų sąrašą. Todėl pusiaukelės namams taikomi ne tokie griežti reikalavimai, kaip specialios paskirties statiniams, nurodo tarnyba.
ELTA primena, jog pernai, steigiant pusiaukelės namus Domeikavoje, prokuratūra perspėjo Kalėjimų tarnybą laikytis įstatymo ir nuteistuosius patalpose apgyvendinti tik po to, kai bus pakeista įstaigos žemės sklypo paskirtis.
Visgi, Kalėjimų tarnyba nepaisė prokuratūros perspėjimų ir pusiaukelės namuose pirmuosius nuteistuosius apgyvendino jau gruodžio viduryje, nors žemės sklypo, kuriame stovi įstaiga, paskirtis buvo vis dar nepakeista.
Praėjusių metų lapkritį pranešta apie planus statyti pusiaukelės namus Kauno rajone, Domeikavoje. Tačiau tokiu sprendimu piktinosi vietos bendruomenė bei rajono savivaldybė. Savo saugumu susirūpinusių vietos gyventojų teigimu, toks projektas juos nemaloniai nustebino, nes apie tokius ketinimus vietos bendruomenė nebuvo iš anksto informuota. Todėl dėl pusiaukelės namų įkūrimo gyventojai kreipėsi į teismą.
Apskritai pusiaukelės namų sistema Lietuvoje pradėta vystyti 2016-aisiais. Pirmieji pusiaukelės namai duris atvėrė Alytuje.
Iš viso šiuo metu šalyje veikia aštuoni pusiaukelės namai – Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje, Pravieniškėse, Panevėžyje, Šiauliuose, Tauragėje ir Domeikavoje.