„Svarbu, kad istorinė atmintis mus įkvėptų, o ne murkdytų. (…) Kai tapau metu skubiausias dalykas, buvo Žaliojo tilto skulptūros, kurios, akivaizdu, ne tik pavojingos, bet ir blogą žinią siuntė. (…) Ne mažiau svarbus žingsnis buvo Lukiškių aikštė. (…) Kalbant apie simbolius, manyčiau, kad labai rimtą diskusiją mums pirmiausia reikia turėti dėl P. Cvirkos“, - sakė R. Šimašius.
Pasak mero, svarbu turėti mintyje, kad jis buvo kolaborantas, o ir net kaip rašytojas, yra užfiksuota, kad plagiatu užsiiminėjo.
„Net jeigu jis yra į vaikų literatūrą įtrauktas, yra vaikų pora apsakymėlių apypadorių, tai tikrai nereiškia, kad turi būti miesto vietose pažymimas. Tačiau čia degančio reikalo nėra. Reikia tai normaliai išdiskutuoti, būtų labai gerai, kad sprendimai būtų priimti be politinių kivirčų“, - sakė R. Šimašius.
Taip pat mero nuomone, reikėtų apsvarstyti K. Škirpos alėjos klausimą. „Nors jis ir yra daug prisidėjęs, kaip savanoris, bet vis dėl to jis yra įtraukęs į savo dokumentų rinkinį savo paties žodžius apie tai, kad pasinaudojant nacių ir sovietų konfliktu reikia Lietuvai išspręsti žydų klausimą ir išvaryti visus iš Lietuvos, nes tada bus lengviau paskui problemą išspręsti, kad jiems neturi būti jokių teisių. (…) Manau, kad turėtų būti labai rimtai apsvarstyta, ar tokias deklaracijas leidęs žmogus, turi būti žymimas istorine atmintimi Vilniuje“, - sakė R. Šimašius.
Meras paaiškino, kad klausimus dėl oficialių pavadinimų Vilniuje sprendžia Pavadinimų komisija, kurios sudėtyje yra atstovai iš visuomeninių organizacijų ir Tarybos nariai. Ši komisija teikia pasiūlymą Tarybai, kuri priima galutinį sprendimą.
Meras žada kelti klausimą dėl istorinės atminties vietų po to, kai „savivaldybėje bus išspręstas administracijos direktoriaus transformacijos“ klausimas.