Statistikos departamentas pirmadienį pristatė svarbiausius 2021-ųjų metinius rodiklius.
„Mirė 23,3 tūkst. daugiau žmonių negu gimė. 2021 m. mirė 47,9 tūkst. žmonių, tai 4,4 tūkst. (10,1 proc.) daugiau negu 2020 m., kai mirusiųjų skaičius taip pat buvo išaugęs. Mirusių žmonių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 15,6 proc. (2020 m.) iki 17,1 proc. (2021 m.). Kūdikių gimė 2 proc. mažiau“, – skelbia Statistikos departamentas.
Visuomenė sensta – skelbiama, kad vaikų turime 1,3 karto mažiau nei pagyvenusių žmonių. 2022 m. pradžioje šimtui 15–64 metų amžiaus gyventojų teko 31 pagyvenęs žmogus (65 metų ir vyresnio amžiaus) ir 23 vaikai (0–14 metų amžiaus).
Tokių rodiklių per 60 metų dar nebuvo
„Viena vertus, šiuos demografinius procesus lemia ilgalaikės demografinės tendencijos, procesai, ypač kalbant apie gimstamumą, Lietuvos gyventojų emigracijos srautus. Kita vertus, mes turime pandeminius metus ir turbūt tai visiems pagrindiniams demografiniams rodikliams turėjo vienokios ar kitokios įtakos“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė D. Stumbrys.
Jo teigimu, didžiausią įtaką pandemija turėjo mirtims.
„Kalbant apie gimstamumą, mes Lietuvoje kiek turime demografinę statistiką – 60 metų maždaug tokią pakankamai patikimą, – tai niekada dar nebuvo toks mažas gimusių vaikų skaičius. Mes galime sakyti, kad tai, viena vertus, susiję su mažu suminiu gimstamumo rodikliu – mažu rodikliu, kiek vidutiniškai viena moteris pagimdo vaikų. Kita vertus, yra bendras gyventojų skaičiaus mažėjimas. Tai reiškia, kad mažėja reproduktyvaus amžiaus gyventojų ir moterų skaičius“, – komentavo mokslininkas.
Moksliniai tyrimai, pasak jo, rodo, kad neramių laikotarpių metu sprendimas turėti vaikų kartais būna atidedamas.
„Turbūt tai galėtų būti susiję ir su pandemija, tačiau kiek realiai tai susiję su pandemija, mes vėliau pamatysime“, – sakė D. Stumbrys.
Per pastaruosius 60 metų, kaip tęsė mokslininkas, nebuvo fiksuojamas ir toks didelis mirčių skaičius.
„Panašus mirčių skaičius buvo 1994 metais, jei neklystu po Nepriklausomybės atgavimo, kas yra įvardijama kaip sveikatos krizė, bet tokio didelio – beveik 48 tūkst. mirčių nebuvo. Aišku, visų pirma tai susiję su pandemija ir vyresnio amžiaus žmonių mirtingumo padidėjimu“, – pastebėjo mokslininkas.
Visgi, anot D. Stumbrio, tyrimai rodo, kad iki 40 metų amžiaus žmonių grupės vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė kaip ilgėjo, taip ilgėja.
„Iš esmės galime sakyti, kad pandemija vienareikšmiškai labiau palietė vyresnio amžiaus žmonių sveikatą“, – konstatavo jis.
Mokslininko vertinimu, pasibaigus pandemijai tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė toliau turėtų ilgėti.
„Tačiau pastarųjų metų rodikliai parodys dar trumpesnę tikėtiną vidutinę gyvenimo trukmę ir artimą tokią, kokia buvo prieš 50-60 metų Lietuvoje, ypač kalbant apie vyrus“, – komentavo D. Stumbrys.
Ekonominė situacija atrodo geriau nei demografinė
Departamentas skelbia, kad neto tarptautinė migracija buvo teigiama – 7,5 tūkst. daugiau žmonių atvyko nei išvyko iš Lietuvos, tačiau dėl gerokai didesnės neigiamos natūralios kaitos to neužteko, kad gyventojų skaičius nesumažėtų.
Kalbėdamas apie migracijos rodiklius, mokslininkas pastebėjo, kad Lietuvos piliečių skaičius šalyje lieka stabilus – panašiai atvyksta ir išvyksta.
„Viena vertus, palyginus su praėjusiu dešimtmečiu, tai nėra toks blogas rodiklis, kadangi tie srautai atrodo tarsi subalansuoti. Rezultatas yra toks, kad mes matome besikeičiantį gyventojų skaičių ir struktūrą. Ypatingai ta struktūra keičiasi tose savivaldybėse, kurias palietė pandemija“, – konstatavo D. Stumbrys.
Labiausiai depopuliacija, pasak jo, palietė regionus.
„Ekonominė situacija, bent jau kiek girdžiu iš kolegų, atrodo šiek tiek geriau nei demografinė situacija. Nors turime gana stabilų gyventojų skaičių, bet jis pastaraisiais metais nulemtas ne ilgalaikių demografinių procesų, o trumpalaikių procesų, tokių kaip imigracijos srautą, kurį prognozuoti yra sudėtinga“, – pridūrė D. Stumbrys.
„2020 m. emigracija buvo sumažėjusi dėl kelionių apribojimų, o imigracija išaugusi. Tendencija, kad emigracija mažėja, imigracija auga stebima nuo 2016 m. 2021 m. iš Lietuvos emigravo 28,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, tai 5,2 tūkst. (22,7 proc.) daugiau negu 2020 m. Emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 8,3 proc. (2020 m.) iki 10,1 proc. (2021 m.). Daugiausia jų (23,2 proc.) išvyko į Jungtinę Karalystę, mažiau – į Norvegiją, Vokietiją“, – skelbia Statistikos departamentas.
2021 m. į Lietuvą imigravo 35,9 tūkst. žmonių – 7,2 tūkst. (16,7 proc.) mažiau nei 2020 m.
„Imigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 15,4 proc. (2020 m.) iki 12,8 proc. (2021 m.). Pusė atvykusiųjų – Lietuvos Respublikos piliečiai. Iš užsieniečių į Lietuvą daugiausia atvyko Baltarusijos (44,8 proc.) ir Ukrainos (27,1 proc.) piliečių“, – rašoma pranešime.
„Viešasis valdymas turėtų dirbti karo sąlygomis“
Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius Boguslavas Gruževskis visgi ragino pozityviai vertinti rodiklių pokyčius.
„Aš manau, kad vis dėlto bendrai turėtume teigiamą vertinimą. (…) Aišku, demografinės tendencijos nėra tokios geros, bet jos seniai žinomos“, – konstatavo B. Gruževskis.
Jo teigimu, reikia atkreipti dėmesį, kad BVP augimas ir ekonominis stabilumas buvo vienas iš aukščiausių ES.
Kalbėdamas apie ekonominę gerovė, B. Gruževskis teigė, kad perspektyvos yra geros, o daug kas priklauso ir nuo pačių žmonių, kurie yra pakankamai sąmoningi.
„Aš vis dėlto matyčiau teigiamas tendencijas. Aišku, norėčiau, kad būtų žymiai rimčiau dirbama su imigracija, aišku norėčiau, kad žymiai rimčiau būtų dirbama švietimo sferoje – mokyklose reikalinga labai sustiprinti bendrųjų kompetencijų ugdymą. Daug reikia rimto darbo, faktiškai aš manyčiau, kad viešasis valdymas turėtų dirbti karo sąlygomis – ypatingai reikia stiprinti viešojo valdymo sprendimus, kadangi potencialas ekonominis šalyje yra“, – sakė mokslininkas.
„Jei viską išnaudotume, pas mus aukštos pridėtinės vertės galimybių yra augti. (…) Aš manau, kad geriau gerkim šampaną už sėkmingus 2021-uosius ir taip pat matome pakankamai sėkmingus 2022-uosius. Kaip mes juos išnaudosime, kiek būsime tvarkingai įsitraukę į ekonomikos potencialo panaudojimą, tai priklausys nuo viešojo valdymo efektyvumo, tačiau galimybės yra“, – konstatavo B. Gruževskis.