„Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ apie tai diskutavo Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos valdybos narys Vidmantas Šiugždinis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, Sporto medicinos gydytojas dr. Dalius Barkauskas, sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Gauruolienė.
V. Šiugždinis sako, kad fizinis aktyvumas yra visuotinai pripažįstama kaip viena iš visuomenės sveikatos stiprinimo formų. Todėl, sako jis, kai žmonės nustoja judėti, iš karto atsiranda daugiau rizikų ir jų visos kitos pasyvios veiklos skatina lėtinių ligų suvešėjimą.
„Pavyzdžiui, yra duomenys iš Jungtinės Karalystės, kad daugiau nei 70 proc. žmonių patekę į intensyvią reanimaciją turėjo antsvorio. Matome, kad tokie žmonės yra didžiulėje rizikos grupėje. Žmonės turi judėti ir man atrodo, kad tai yra labai svarbu ir truputį kelia nerimą, kad niekas sveikatos apsaugoje apie tai nekalba.“
Paklaustas, kaip apskritai dabar veikia sveikatingumo klubai nuo pandemijos pradžios, Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos valdybos narys sakė, kad juos uždarė pačius pirmuosius.
„Nuo kovo 13 d. jau sporto klubai buvo visiškai uždaryti Lietuvoje ir atsidarė tik gegužės 18 d. Taigi, tikrai buvo ilga pertrauka visiškai neveikimo ir pajamų negavimo. Aišku, tuo metu sporto klubai bandė organizuoti nuotolines treniruotes, dirbo su klientais eidami į lauką, bet matome, kad žmonės yra pasyvūs. Išjudinti žmones, pakviesti į lauką, ypač dabar, šaltuoju sezono metu yra tikrai sunku.“
Jis sakė, kad nei patys žmonės yra aktyvūs pagal „Google“ mobility“ duomenis, nei sportuoja namuose, o nuotolinėse treniruotėse dalyvauja tik dalelė tų žmonių, kurie ateidavo į sporto klubus.
„Iš tikrųjų, sporto klubai neveikdami bando įtraukti į žmones, bet tai yra gana sudėtinga. Reikia ir daugiau valstybės politikos ir netgi retorikos, kad žmonės sportuotų, judėtų ir atrastų savo būdą“.
Kaip neprarasti motyvacijos sportuoti pandemijos metu?
V. Šiugždinio teigimu, daugelį pratimų galima atlikti ir be specialios įrangos, pasitelkiant savo kūno svorį.
„Bet kokiu atveju, tai yra naudinga širdies ir kraujagyslių sistemai. Vien judėjimas, kardiopratimai jau yra labai gerai. Jeigu žmogus tai darytų bent 20-30 minučių per dieną, tuomet tai būtų tikrai labai pozityvi ir teigiama įtaka visai jo fizinei būklei, nekalbant apie psichinę ir emocinę sveikatą.
Taigi, galima sportuoti ir be treniruoklių, tačiau dažniausiai žmonės neturi motyvacijos ir žinių. Todėl treneriai tai bando suteikti, bet daug sunkiau perduoti energiją, įtraukti žmogų nuotoliniu būdu. Žinoma, tai yra įmanoma ir tai vyksta, tik mažesni kiekiai tai darančių.“
Vis dėlto, kaip tą motyvaciją išsiugdyti, kai šalyje pandemija, viskas uždaryta ir niekur negali nei normaliai išeiti, nei savęs kam nors parodyti, nei į kitus pažiūrėti? Gydytojas D. Barkauskas komentavo, kad visų pirma, reiktų pasakyti, jog su visais šiais dalykais Lietuva labai vėluoja.
„Keli epidemiologai labai nedrąsiai kalbėjo, kad visi epiteliniai virusai turi sezoniškumą. Tai buvo aišku, kad ruduo gėrio neatneš. Tam reikėjo ruoštis ir mes nieko nepadarėme. Kitaip tariant, namų darbai didžiąja dalimi nebuvo padaryti.
Pirmas dalykas, vertinant tą rizikos grupę, kuri yra labiausiai pažeidžiama ir daugiausiai rimtų atvejų, 18-64 metų, su ja dar nieko, kažkoks yra judesys. Tačiau neužmirškime, kad yra dar viena grupė, 15-17 metų žmonės. Ta vaikų grupė, platesnė 5-17 metų yra labai pažeidžiama. Nuotolinis mokymas, nuotoliniai užsiėmimai, sukelia visišką chaosą“.
Jo nuomone, jau apskritai yra tragedija dėl vaikų judėjimo, taip pat ir kariuomenės medikai pastebi, kad trečdalis šauktinių nėra tinkami tarnauti ir problema kur kas gilesnė.
„Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad turėjau bent du paauglius, kurie per pirmą karantiną priaugo 10-15 kilogramų. Ką tai reiškia? Jie buvo aktyvūs, sportavo, bet staiga viskam užsidarius pasikeitė valgymo įpročiai ir kiti dalykai, todėl ši grupė yra labai pažeidžiama.“
Pandemija, D. Barkausko teigimu, visas šias įsisenėjusias problemas tik dar labiau išryškina, todėl reikėtų kalbėti apie fizinį aktyvumą ir fizinį raštingumą.
„Fizinis raštingumas yra būtent ta motyvacija, užtikrintumas, žinių tam tikras lygis, kuris įgalina žmogų suprasti, kam tas fizinis aktyvumas apskritai reikalingas ir ką su juo daryti. Taip pat įgalina jį tęsti tuos užsiėmimus, kuriuos jis pradėjo.“
Ar galima rasti balansą tarp sveikos gyvensenos ir pandemijos valdymo?
Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Gauruolienės būti fiziškai aktyviems yra labai svarbu, tačiau dabartinė situacija yra tokia, kad visiems tenka susirūpinti matant kasdienius susirgimo koronavirusu skaičius.
„Taip pat matant, kiek kasdien miršta žmonių, suvokiame, kad tie įpročiai, kuriuos turėjome lankydami sporto klubus, turėtų keistis. Paradoksalu, kad dabartinė situacija yra tokia, kad kuo mes mažiau judame, bendraujame, nekontaktuojame, tuo geriau valdome virusą.“
Vis dėlto paklausta, ar įmanoma rasti balansą tarp sveikos gyvensenos ir pandemijos valdymo, ar ateityje dėl tokios veiklos nebuvimo nekils valstybėje daugiau bėdų, viceministrė norėjo priminti vieną dalyką dėl sporto klubų veiklos.
„Kai žmonės sportuoja, jie vis tiek aktyviai kvėpuoja, ten lankosi taip pat labai daug žmonių, tuos kontaktus sunku paskui atsekti, todėl išlieka didžiulė galimybė ten užsikrėsti. Todėl tai yra labai sudėtingas valdymas ir ne tik Lietuvoje, bet ir visose šalyse sporto klubai yra ta vieta, kurios pirmiausia yra atsisakoma.“
Ji taip pat pabrėžė, kad reikia rasti būdų sportuoti, nes dėl nejudėjimo susidursime su kitomis pasekmėmis, tačiau dabar yra kalbama apie transformacijos pokyčius.
„Mes suvokiame, kad galbūt iki tol sukurtas tas mūsų fizinio aktyvumo modelis turėtų šiek tiek keistis, tada gal žmonės pergalvotų, kaip jiems sportuoti.“
Tačiau paklausta, kodėl nėra ir toliau atidaromi sporto klubai, prašė atsižvelgti, kokia yra mirčių statistika nuo koronaviruso. Pasak viceministrės, vis dar tikslu išlieka, kad žmonės nesimaišytų iš skirtingų aplinkų.
Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius P. Poderskis kalbėjo, kad visada jų nuostata buvo remtis duomenimis. Dabar, sako jis, tie skaičiai nėra lyg ir nebekyla, bet jie išlieka dideli.
„NVSC (Nacionalinis visuomenės sveikatos centras - „Delfi“) nesugeba normaliai dirbti ir epidemiologinių tyrimų neįvykdo iki galo. Mes su jais kalbamės, kad galėtume padėti, bet jie nelinkę dalintis savo darbo kiekiu. Taigi, iš tikrųjų, yra daug problematikos, bet vis tiek turėtume mąstyti, kaip galėtume gyventi kuo normaliau virusui egzistuojant.“
Jis sakė, kad sporto klubų atvejis yra toks, kad pavieniai žmonės ten tikrai galėtų sportuoti ir visi jie ten būtų suregistruoti.
„Taigi, yra aiški sistema ir tai nėra atviras nemokamas koncertas, į kurį žmonės eina. Tokiu būdu būtų galima tą infekciją suvaldyti. Todėl, šiuo atžvilgiu sporto klubas yra viena saugesnių vietų savo esme. Dabar, aišku, visai kas kita yra grupinės treniruotės. Reikia suprasti, kad šio karantino metu žmonės daro viską, tik ne sėdi namuose. Tai reiškia, kad jie važiuoja į darbą reikia nereikia ir dabar matome, kiek darbo vietose yra užsikrėtimų.“
P. Poderskio nuomone, dėl šio klausimo reiktų susisėsti su verslu ir šnekėtis, nes pats pripažįsta, kad šiuo metu visas dėmesys yra skirtas COVID-19 suvaldymui ir hospitalizacijai.
