Apie tai buvo kalbama pirmadienį „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
SAM atstovė: priemonės plitimo neužkirs, bet jos skirtos vienam tikslui
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė Jurgita Pakalniškienė paaiškino, kad reikalavimas viduje vykstančiuose renginiuose dėvėti respiratorius buvo priimtas įvertinus jų efektyvumą.
„Yra žinoma visiems, kad respiratorių užtikrinama apsauga yra didesnės. Atsižvelgiant į tai, kad omikron atmainos plitimas yra daug didesnis, buvo nuspręsta įvesti privalomą respiratorių dėvėjimą“, – argumentavo laidos dalyvė.
„Rinka, kaip visada, prisitaiko prie pasiūlos. Tikimės, kad problemos nekils“, – kalbėdama apie respiratorių pasiūlą rinkoje sakė ministerijos atstovė.
Kalbėdama apie išimtis bažnyčioms ir mišioms, J. Pakalniškienė atkreipė dėmesį, kad bažnyčia įprastai prisijungia prie visuotinai nustatomų priemonių.
„Visuomet tie reikalavimai, kurie taikomi renginiams ar kitoms paslaugų vietoms, bažnyčioms buvo rekomenduojami, tačiau ką parodė patirtis, bažnyčios atstovai labai girdi ir vertina tai, kokie yra bendri reikalavimai, jie prisitaiko ir taiko tas pačias rekomendacijas savo organizuojamose apeigose“, – sakė SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja.
Jos teigimu, žmogui pajutus ligos simptomus, rekomenduojama izoliuotis ir registruotis PGR tyrimo atlikimui.
„Panašu, kad šitas virusas sukelia lengvesnius simptomus, tikėtina, kad tai susiję su tuo, kad užsikrečia ir skiepyti asmenys, tačiau (…) svarbiausias dalykas yra tai, kai vienu metu susirgs labai didžiulis skaičius žmonių, net ir nedidelis procentas, kuriam infekcija pasireikš sunkiau, reikš daug didesnes apkrovas sveikatos priežiūros sistemai“, – sakė J. Pakalniškienė.
„Skiepyti žmonės, nors ir užsikrečia, jie viruso išskiria mažesniais kiekiais ir trumpiau. Jų reikšmė plitime yra, bet ji vis tiek mažesnė nei neskiepytų asmenų“, – taip pat pastebėjo laidos dalyvė.
Visgi, pasak J. Pakalniškienės, nereikėtų galvoti, kad geriausia imunitetą įgyti persergant.
„Šioje ruletėje ne visada žinai, kokia ligos forma persirgsi, o visos tos priemonės, akivaizdu, kad neužkirs kelio omikron plitimui, nes jis yra labai sparčiai plintantis ir užkrečiantis gerokai didesnį skaičių žmonių. Tačiau visos priemonės dabar skirtos tam, kad kaip įmanoma sumažintų vienu metu užsikrėtusių žmonių skaičių, kad išvengtume didelės apkrovos gydymo įstaigoms, nes net labai mažas procentas sunkesnių formų esant labai dideliam atvejų skaičiui įtaką gydymo įstaigoms tikrai duos“, – komentavo pašnekovė.
Ji taip pat pasakojo, kad duomenys iš kitų šalių rodo, jog simptominių atvejų daugiau vaikų tarpe.
„Laikui bėgant matysime, kaip tai paveiks Lietuvoje gyvenančius asmenis“, – sakė J. Pakalniškienė.
Prodiuseris: renginiams smogė ne tik pandemija
Laidoje dalyvavęs muzikos prodiuseris Lauras Lučiūnas sakė per daug neprieštaraujantis nurodymui renginiuose viduje dėvėti respiratorius.
„Čia kaip žmonės sureaguos. Jie jau įprato prie kaukių renginiuose, man atrodo, kad kažkaip visi tą situaciją suvokiame ir ji visiems suprantama. Vietoje kaukių dabar turėsime dalinti respiratorius – tiek turėtų būti to poveikio iš esmės“, – komentavo pašnekovas.
Jo teigimu, jeigu priemonė yra patikrinta, paveikesnė, tai ja reikia pasitikėti.
„Aišku, tie žmonės, kuriems sunkiau kvėpuoti, manau, kad ir šiaip po renginius nevaikšto šiuo metu. Tas poveikis mums prasidėjo tik kovidui išlindus ir mūsų ta rinka geriausiu atveju atsikels gal 2023-ųjų gale. Mes baiminamės, kad nebūtų dar staigių pokyčių, kai nespėjam persiorientuoti“, – pripažino L. Lučiūnas.
Arenose, kaip atkreipė dėmesį prodiuseris, jau kuris laikas draudžiami užkandžiai, organizuojami sėdimi renginiai dažniausiai.
„NVSC lankėsi beveik kiekviename renginyje. Iš mūsų darytų, man atrodo, visuose buvo. Gavome net pagyrimo žodžių, kad viskas tvarkoje. Man atrodo, kad renginių organizatoriai jau išmoko tuos srautus valdyti, suvesti per vienas duris, išvesti per kitas, dezinfekcija ir taip toliau“, – sakė laidos dalyvis.
„Man atrodo, kad mums esminio pokyčio neturės, nes nieko gero ir taip nėra. Koks skirtumas – truputį blogiau ar mažiau blogai?“, – svarstė jis.
L. Lučiūnas taip pat pasakojo, kad renginių organizatoriai ėmėsi ir kitų veiksmų, siekdami mažinti rizikas.
„Neleidžiame fotografuotis su atlikėjais, parašų akcijų nebebūna“, – sakė muzikos prodiuseris.
Jo teigimu, visi renginių organizatoriai greit prisitaiko prie taisyklių, kartu ieško sprendimų.
„Aišku, nemažai buvo tokių, kurie pakeitė savo veiklas ir turėjo stipriai pamąstyt, ypač kalbu apie profesionalius muzikantus. (…) Apskritai tokios nuotaikos – visi stebi, tarpusavyje skambinasi, man atrodo, kažkiek tai gal net suvienijo industriją, nes visi laukia, kas bus. Paaiškėjo, kad ta industrija yra labai priklausoma nuo valdžios sprendimų“, – sakė L. Lučiūnas.
Jo nuomone, visi suprato, kad tai – nauja realybė.
„Aišku, visi gyvena šiek tiek kukliau. Atsitiko visokių dalykų, susidarė toks butelio kaklelis: vasarą renginių buvo neįmanomai daug, nes prieš tai metus jų nebuvo, tos gamybinės kainos stipriai pakilo. Tai turi poveikį, žinoma. Kainos bilietų nepakilo, o kaštai (…) kilo žymiai smarkiau. Ir pandemija, ir infliacija smogė. Šis verslas išgyvena turbulenciją ir visi laukia, kada bus baigta“, – pripažino L. Lučiūnas.
Veryga lažintųsi, kad pandemija baigsis šiemet: viskas priklausys nuo vienos detalės
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga laidoje pastebėjo, kad su omikron atmaina, tikėtina, yra jau susidūrę nemažai žmonių.
„Manau, kad mes visi vienaip ar kitaip jau esam susidūrę. Atvejų skaičius yra labai didelis, tai, matyt, bent jau su nešiotoju kiekvienas susidūrėme, tik nebūtinai užsikrėtėme ir nebūtinai susirgsime“, – kalbėjo parlamentaras.
Jis pastebėjo, kad praktiškai kas antras žmogus, turintis simptomų, kaip rodo tyrimų statistka, yra užsikrėtęs COVID-19.
„Karantinas jau šiame etape, mano supratimu, yra visiškai beprasmis, jis nieko nepakeistų, kadangi kontaktą greičiausiai turėjo absoliuti dauguma“, – sakė A. Veryga.
Jo teigimu, plitimą gal ir buvo galima sustabdyti, kai virusas plito lėčiau.
„Bet dabar, manau, yra visiškai po laiko, net jei ir norėtų tai padaryti. Ta užlaikymo strategija, vargu, ar su šia viruso atmaina yra prasminga, nes šventės, didieji renginiai jau praėjo, žmonės jau važiavo, kur norėjo, apsilankė, pabendravo (…) ir pasidalino tuo virusu. Dėl to matome didelius skaičius, bet nematome jokios tragedijos sveikatos priežiūros įstaigose ir tai yra geras ženklas“, – atkreipė dėmesį buvęs ministras.
A. Verygos teigimu, kol kas tvirtinasi gamtos logika, kad virusas turėtų tapti greit plintančiu, bet mažai pavojingu.
„Jeigu vėl neišlįs kokia nors atmaina, (…) pagal dabartinius duomenis, panašu, kad artėjame link to, jog absoliuti dauguma žmonių gaus viruso ekspoziciją ir tie, kurie pasiskiepiję ar persirgę, turės gal apsaugą didesnę, kiti gal šiek tiek mažesnę, bet ir pati atmaina, panašu, yra mažiau pavojinga“, – konstatavo Seimo narys.
Į klausimą, ar šiemet, jo nuomone, baigsis šiemet pandemija, A. Veryga atsakė teigiamai.
„Aš jau lažinčiaus dabar – manau, kad šiemet ji turėtų pasibaigti, jei vėl neatkeliaus kita atmaina. (…) Aš manau, kad mes vėlyvo pavasario sulauksime su šiais skaičiukais, o vasarą natūraliai bendrai tos bangos slūgsta, nes temperatūra ir klimatas būna nepalankus plitimui, tai tada, manau, turėtų ir nugesti“, – sakė buvęs ministras.
Visgi jis buvo gana skeptiškas respiratorių klausimu, nes žmonės juos, pasak A. Verygos, dažnai naudoja ne pagal taisykles.
„Man sunku dėl šios priemonės ką nors pasakyti, todėl, kad čia ta logika yra teisinga, bet ginčų net ir tarp specialistų yra labai daug dėl jų patikimumo. Aišku, medicinoje jie yra plačiai naudojami ir naudojami kaip vienkartiniai dalykai. (…) Žmonės paprastai taip nesielgia. Tiek kaukes, tiek respiratoriai pas mus keliauja po kišenes, liečiame jas rankomis, po to jomis liečiame paviršius“, – pastebėjo A. Veryga.
Pečeliūnas prakalbo ir apie „ilgojo kovido“ problemą: tai reali bėda
VU Santaros klinikų direktoriaus pavaduotojas medicinai Valdas Pečeliūnas savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad itin svarbu suprasti, kurioje bangos vietoje yra Lietuva.
„Šiuo metu mes Lietuvoje tik aplenkėme deltą bangą“, – pastebėjo medikas.
Jo teigimu, todėl atvejų skaičius dar gali didėti 3-4 kartus.
„Čia blogiausias scenarijus, ko mes galėtume tikėtis. Žiūrint į ligoninių užimtumą, tai kol kas atitinka tuos mokslo duomenis, kuriuos turime iš tų šalių, kur omikron prasidėjo anksčiau“, – sakė V. Pečeliūnas.
„Tikrai sveikatos priežiūra dar didelio spaudimo nejaučia. Jei mes įsivaizduotume, kad esame bangos viršuje, tai galime atsipalaiduoti, bet jei galvojame, kad esame bangos papėdėje, reiškia, reikia ruoštis“, – dėstė Santaros klinikų direktoriaus pavaduotojas medicinai.
Jis atkreipė dėmesį, kad, analizuojant duomenis iš Pietų valstybių, panašu, jog Lietuva yra bangos papėdėje.
„Turėtų situacija reali matytis kitos savaitės pradžioje, nes mūsų omikron plitimą pristabdė vaikų atostogos“, – kalbėjo V. Pečeliūnas.
Visgi medikas pabrėžė, kad omikron nesivakcinavusiems žmonėms vis tiek pavojinga, nes pati lietuvių sveikatos būklė iš esmės nėra labai gera.
„Žiūrėti atsipalaidavus niekaip neišeina“, – įvertino pašnekovas.
Jo teigimu, ligoninėse nuo koronaviruso gydomi neskiepyti vaikai.
„Iš tikrųjų mušami rekordai įvairiose valstijose JAV. Didesnė problema yra kiekis. Sunkių atvejų kiekis vis tiek yra didelis. Didžiausia problema iš tikrųjų yra neapibrėžtumas, žiūrint į ateitį – kokios pasekmės bus persirgusiems kovidu“, – kalbėjo V. Pečeliūnas.
Medikas atkreipė dėmesį, kad yra studijų, kurios, persirgus koronavirusu, patvirtina nervų sistemos pažeidimus.
„Bijau, kad tai yra reali problema. Čia reali problema, neišsigalvota, neįsiteikta – čia nėra kažkoks psichologinis efektas“, – akcentavo Santaros klinikų atstovas.
Dėl to tas vadinamasis ilgasis kovidas, pasak jo, gali būti problema net ir su iš pirmo žvilgsnio lengvesne omikron atmaina.
„Iš esmės vakcinacija šiuo metu vis tiek yra pagrindinis kelias iš pandemijos, nes vakcinos apsauga nuo hospitalizacijos ir sunkių pasekmių išlieka labai didelė“, – sakė V. Pečeliūnas.
Visgi jis pritarė nuomonei, kad tikėtina, jog šiemet įvyks pandemijos lūžis.
„Jei nebus kitų labai pavojingų atmainų. Net jei jos kiltų, aš sakyčiau, kad šešios savaitės“, – kalbėdamas apie intensyvų koronaviruso plitimą sakė V. Pečeliūnas.
Visą „Žinių radijo“ laidą žiūrėkite čia:
