Susisiekė per „Instagramą“
Ji pradėjo savo istoriją nuo to, kad žinutės per „Instagramą“ iš nepažįstamojo sulaukė spalio pradžioje. Paprastai, sakė panevėžietė, tokias žinutes ignoruodavo, tačiau tuo metu kažkas ją sudomino.
„Turbūt po visų asmeninių išgyvenimų buvau silpna, todėl, dabar jau taip galvoju, kaip kokia kvailelė jam atrašiau. Taip ir prasidėjo mūsų pokalbis. Jis pristatė, kad yra amerikietis, gyvena Vašingtone, profesija – jūrų inžinierius. Iš pradžių susirašinėjome anglų kalba, bet kai prisipažinau, kad mano šios kalbos žinios yra silpnos, jis pradėjo rašyti lietuviškai viską versdamas per „Google“ vertėją.“
Moteris detalizavo, kad amerikiečiu apsimetinėjęs sukčius teigė, jog kompanija, kurioje jis dirba, dažnai išsiunčia vyrą dirbti į užsienio naftos platformas.
„Jis elgėsi labai dėmesingai, jokių įtarimų iš pradžių neturėjau – maža ką, visokių yra profesijų. Taip ir pradėjome bendrauti, klausė manęs, ar aš ištekėjusi, sąžiningai atsakiau neigiamai ir prisipažinau, jog esu išsiskyrusi. Po kažkiek laiko šis „amerikietis“ pasiūlė mūsų bendravimą perkelti į „Whatsapp“, mat ten esą galima bendrauti privačiau.“
Per šią programėlę, pasakojo ji, pradėjo siųsti įvairaus turinio nuotraukas – kaip dirba sode, kaip eina apsipirkti, ir pan.
Pusseserė patarė patikrinti
Vieną dieną, tęsė panevėžietė, susirašinėjimo draugas pranešė, kad turės išvykti dirbti į Norvegijos naftos platformą, į kurią esą draudžiama įsinešti telefoną, todėl greičiausiai rašys mažiau.
„Jis man atsiuntė kontraktą, kuriame buvo matyti įspūdinga 15 mln. dol. suma. Aš to nesureikšminau, bet vis tiek pagūglinau tą naftos kompaniją, ir iš tikrųjų tokia egzistavo, jokių įtarimų dar nebuvo kilę. Dabar suprantu, kad tie, kurie moka dirbti su kompiuterinėmis programomis, moka tokius dalykus padaryti“, – sakė ji.
Taigi dėl jų bendravimo, aiškino moteris, kavalierius pažadėjo rizikuoti ir įsinešti telefoną, kad tik galėtų toliau jai rodyti dėmesį. Ji pabrėžė, kad apgavystei sukčius buvo labai gerai pasiruošęs.
„Prieš išskrisdamas jis man atsiuntė nuotrauką, paskui – vaizdo medžiagą, kaip pakilo lėktuvas, viskas atrodė labai įtikinamai. Ant lėktuvo buvo amerikietiškų oro linijų ženklas. Vis dėlto vienas jo prašymas man pasirodė įtartinas – paprašė niekam nepasakoti apie mūsų santykius. Man tai buvo raudona vėliava. Aišku, kad aš ir pusseserei, ir draugėms papasakojau ir parodžiau jo nuotraukas.“
Vieną vakarą, sakė panevėžietė, kai ją merginęs vyras jau buvo „išskridęs“ į Stavangerį ir pažadėjo įsikūręs iš ten parašyti, jos pusseserė pasiūlė persiųsti jo nuotraukas vienam pažįstamam, kuris galėtų jas patikrinti internete.
„Google“ nieko nerodė, o „Yandex“ išmetė pikantiškų pusnuogių to paties vyro nuotraukų pažinčių ir gėjų portaluose. Paaiškėjo, kad sukčius naudojosi svetimomis nuotraukomis, bet tomis gražesnėmis, ne pusnuogėmis. Pagalvojau, kad nebeverta delsti ir reikia priremti jį prie sienos su įrodymais.“
Panoro tęsti „katės ir pelės“ žaidimą
Moteris iš pradžių norėjo viską nutraukti ir, kai tik sukčius vėl su ja susisiekė, nusiuntė jam visas nuotraukas.
„Kai jis man parašė tariamai jau iš Norvegijos, aš jam persiunčiau rastas internete nuotraukas. Mano nuostabai, jis visiškai nesutriko ir toliau „kabino“ makaronus. Pasakojo, kad neva kažkada taip nusifotografavo, nes norėjo įamžinti savo kūną, darė taip tik dėl malonumo, bet kažkas pasinaudojo jo nuotraukomis ir visur platina.“
Tuomet neva nusivylęs pasiūlė jai nutraukti santykius, jei nėra pasitikėjimo, o panevėžietė pritarė, nes negali pakęsti melagysčių.
„Jis pats pirmas mane užblokavo „Instagrame“ ir „Whatsapp“, bet aš dar neskubėjau to padaryti, mat viską pergalvojau ir nusprendžiau tęsti šį „katės ir pelės“ žaidimą. Netrukus tai pastebėjęs jis man kitą dieną vėl parašė ir paklausė, kodėl aš jo neužblokavau. Aš atsakiau, kad turbūt per daug pasikarščiavau ir pasiūliau viską pradėti nuo pradžių. Jis, žinoma, patikėjo, kad aš tokia kvailelė, ir mielai sutiko tęsti bendravimą.“
Vis dėlto, kaip tokį sprendimą argumentavo moteris, ji jautė, kad kažkas turi dar nutikti, ir norėjo pažiūrėti, kur rutuliosis jų santykiai.
Papasakojo apie „saugomus“ dokumentus Turkijoje
„Mūsų bendravimas tęsėsi maždaug nuo spalio 19 d. iki lapkričio 6 d. Kiek buvau skaičiusi apie tokius sukčius, jie dažniausiai muilina moterims akis du arba tris mėnesius. Aš manau, kad mes bendravome labai trumpai, ir per tą laiką jis man žadėjo išsivežti į Ameriką, pasakojo, kaip ten kartu gyvensime, rodė ir neva savo namo nuotraukas. Fantastiškai nupiešė mūsų bendrą gyvenimą, kol nei iš šio, nei iš to užsiminė apie esą saugomus jo akcijų dokumentus Turkijoje.“
Panevėžietei sukčius teigė, kad Katare turi nusipirkęs naftos akcijų, tai įrodantys dokumentai yra saugomi specialios įmonės Turkijoje ir ji nuskaičiuoja už tai pinigus, bet kol kas jam tų dokumentų nereikia.
„Aišku, aš paklausiau, kodėl tie dokumentai ne pas jį, mat galbūt taip būtų saugiau, bet pabrėžiau, jog jo pinigai man nerūpi. Jis pradėjo mane už tai girti ir sakė, kokia aš dėl tokio požiūrio esu šauni ir kaip jam malonu, kad su juo bendrauju ne dėl turtų“, – keistą pokalbį prisiminė moteris.
Tačiau greitai paaiškėjo, kodėl „turtingas amerikietis“ apie tai užsiminė, nes jau po savaitės paprašė jos paslaugos.
„Jis man parašė, kad gavo el. laišką iš Turkijos, jog tuos saugomus dokumentus būtina parsisiųsti, mat ten baigiasi kažkoks finansavimas. Tiksliai negaliu visko paaiškinti, nes per daug nesigilinau. Bet aš, kaip jo sužadėtinė (net ir taip buvo pradėjęs mane vadinti), privalau jam padėti – pasakyti savo namų adresą ir persiųsti nuskenuotus asmens tapatybės kortelės duomenis.“
Panevėžietė pasakojo, kad nebuvo kvaila ir jam parašė, jog šalia neturi savo asmens dokumento, nes vairuoja.
„Tačiau jis neatlyžo ir prašė persiųsti bent jau nufotografuotą vairuotojo pažymėjimą. Aš jam pasakiau, kad mūsų vairuotojo pažymėjimas netiks, nes jis nėra pripažįstamas kaip asmens dokumentas, todėl paprašiau nesinervinti ir pažadėjau viską atsiųsti vėliau.“
Nusprendė atversti kortas
Kai išsiaiškino ją „merginusio“ vyro tikruosius kėslus, moteris nusprendė viską pagaliau iš tikrųjų užbaigti. Vietoje asmens duomenų persiuntė visas pusnuoges nuotraukas žmogaus, kurio atvaizdą jis naudojo.
„Tikrai nežinau, gal tas žmogus, kurio nuotraukomis pasinaudojo, yra koks nors pornografijos aktorius. Tačiau tas sukčius vėl „durnių įjungė“ ir klausė, kodėl aš jam vėl siunčiu tokias nuotraukas, esą viską buvome anksčiau išsiaiškinę. Taip pat dievagojosi, kad tos nuotraukos buvo klaida ir kad jam sudaužiau širdį. Trumpai – vėl vaidino nuskriaustąjį ir bandė apvynioti aplink pirštą, kad tik atsiųsčiau savo duomenis.“
Pasak panevėžietės, ji galiausiai nelabai gražiai parašė ir sukčius pasakė, kad jų santykiams galas ir juos nutraukia.
„Iš tikrųjų surinkau visus įrodymus ir nusiunčiau Lietuvos policijai. Pareigūnai patarė blokuoti tokius asmenis irpasiūlė paviešinti, kad neužkibtų kitos aukos. Manau, labai reikia apie tai kalbėti tokiu metu, kai pandemijos akivaizdoje daugiau žmonių gali pasijusti vienišesni ir pažeidžiamesni.“
Pateikė duomenis, kiek žmonių pateko į pinkles
Lietuvos policijos atstovė spaudai Laura Grondskė pateikė statistiką, kiek per pastaruosius metus buvo užfiksuota tokių sukčiavimo atvejų.
Ji pateikė policijos registruojamų įvykių registro duomenis:
2017 m. buvo pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimų – pareiškėjos pranešė, kad socialiniame tinkle susipažino su vyriškiais, kurie po tam tikrą laiką trukusio bendravimo apgaulės būdu iš jų išviliojo pinigines lėšas. Visais atvejais nuo nusikalstamos veikos nukentėjo moterys. Nukentėjusių moterų amžius – nuo 38 iki 66 m. Visais atvejais moterys nukentėjo nuo užsieniečių. Išviliotos pinigų sumos – nuo 1 030 iki 15 000 eurų.
2018 m. buvo pradėti 5 tokio pobūdžio ikiteisminiai tyrimai. Pareiškėjos su sukčiais susipažino socialiniame tinkle arba pažinčių portale. Nukentėjusių moterų amžius – nuo 34 iki 80 m. Išviliotos pinigų sumos – nuo 1 700 iki 41 500 eurų.
2019 m. nustatyta 17 panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų. Pareiškėjos su sukčiais susipažino socialiniame tinkle arba pažinčių portaluose. Didžiąja dalimi atvejų iš moterų buvo išviliotos piniginės lėšos (iki 10 000 eurų). Taip pat užfiksuoti įvykiai, kai buvo sumokėta už paslaugas, tokias kaip transporto priemonių nuoma, turtinių prievolių mokesčiai, kreditai ir kt. Nukentėjusių moterų amžius – nuo 20 iki virš 50 m.
2020 m. užregistruoti 25 tokie atvejai. Pastaraisiais mėnesiais beveik 6 kartus augo telefoninio bei romantinio sukčiavimo padaryti nuostoliai – nuo 52 tūkst. eurų iki 311 tūkst. eurų.
„Patarimas būtų pasipasakoti apie naujus santykius artimam žmogui, kuriuo pasitikima, ypač jei naujasis pažįstamasis „romantikas“ pradeda pasakoti apie finansinius sunkumus ar situaciją, susijusią su prašymais pervesti pinigus. Svarbu paklausyti ir specialistų patarimų, kai jie pataria nevesti didelių pinigų sumų nepažįstamiems asmenims į banko sąskaitas“, – įspėjo ji.
Pradėjo bendradarbiavimą
Lietuvos bankų asociacija (LBA) pradėjo bendradarbiavimą su Lietuvos kriminalinės policijos biuru, šitaip siekdami užkirsti kelią žmonėms tapti finansinių nusikaltimų aukomis. Bankui pastebėjus, kad klientas galimai atlieka pavedimus sukčiams, į perspėjimo mechanizmą bus įtraukta ir policija. Šis specialus reagavimo į galimus sukčiavimo atvejus algoritmas garantuos operatyvų atsaką galimos finansinės aferos atveju ir padės apsaugoti žmones nuo apgavysčių.
„Bankų ir policijos pajėgų suvienijimas yra ypač svarbus žingsnis kovoje su finansiniu sukčiavimu. Tik dirbdami kartu galime apsaugoti žmones ir efektyviai užkirsti kelią finansinėms aferoms ir apgavystėms. Šiandien finansiniai sukčiavimai virtualiojoje erdvėje tapo tokie įmantrūs ir įtikinami, kad jų aukomis gali tapti bet kuris asmuo ar šeima. Todėl dedame visas pastangas, kad ši skaudi problema būti sprendžiama kuo geriau ir greičiau“, – sakė Audrius Šapola, LBA Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininkas.
„Norint pažaboti virtualius nusikaltimus ir apsaugoti potencialias jų aukas, būtinas inovatyvus atsakas. Finansinių sukčiavimų pasekmės visada ypač skaudžios aukoms bei jų artimiesiems. Sukūrę bendrą reagavimo algoritmą sieksime operatyviai padėti finansų sektoriaus įmonėms ir apsaugoti gyventojus nuo sukčių pinklių“, – akcentavo Marius Juozapavičius, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos patarėjas.
Reaguos ir bankas, ir policija
Šiuo metu bankai, pastebėję įtartinas operacijas ir nustatę, kad klientas atlieka pervedimus į galimai sukčiams priklausančias sąskaitas, telefonu paskambina žmogui ir perspėja, jog jis gali būti įtrauktas į sukčiavimo schemą.
Tačiau praktika rodo, kad bankų tarnautojų kreipimaisi ne visuomet būna efektyvūs – sukčių paveikti žmonės neretai nereaguoja į perspėjimus ir tampa nusikaltimo aukomis.
Todėl nuo šiol, bankui įspėjus klientą, kad jis pildo sukčių sąskaitas, ir jam toliau tęsiant šiuos veiksmus, banko darbuotojai informuos ir policiją. Tokiu atveju pareigūnai nuvyks susitikti su potencialia auka ir dar kartą perspės, kad asmuo savanoriškai atiduoda pinigus nusikaltimo organizatoriams.
Tikimasi, kad, sutelkus maksimalias pastangas apsaugoti žmones nuo finansinių aferų, tai leis efektyviau stabdyti nusikaltimus.
Sukčiavimas neslopsta
Kad finansinis sukčiavimas neslopsta, rodo LBA surinkti šių metų trečiojo ketvirčio duomenys. Per devynis šių metų mėnesius finansų įstaigų klientai dėl sukčių patyrė iš viso 3,4 mln. eurų nuostolių.
Lyginant su antruoju ketvirčiu, finansinio sukčiavimo trečiąjį ketvirtį padaryta žala padidėjo 18 proc. ir siekė 1,2 mln. eurų.
Pastaraisiais mėnesiais beveik 6 kartus augo telefoninio bei romantinio sukčiavimo padaryti nuostoliai – nuo 52 tūkst. eurų iki 311 tūkst. eurų. Padaugėjo investicinio sukčiavimo atvejų.
Kita vertus, triskart sumažėjo verslo sukčiavimų daroma žala: susirašinėjimo elektroniniu paštu perėmimo padaryti nuostoliai sumažėjo nuo 333 tūkst. eurų iki 92 tūkst. eurų. Vadinamųjų phishingo schemų, kai nusikaltėliai klastoja SMS arba elektroninius laiškus, padaryti nuostoliai sumažėjo nuo 87 tūkst. eurų iki 36 tūkst. eurų.
Pasak A. Šapolos, tai galėjo lemti lėtesnis vasaros laikotarpis, kai daugiau žmonių atostogauja, taip pat aktyvus visuomenės informavimas.
LBA primena, kad kiekvienas žmogus turi būti budrus, atsargiai vertinti visą elektroniniais kanalais bei telefonu gaunamą informaciją, nepasiduoti emociniam aferistų spaudimui. Kritiškumas ir sąmoningumas yra geriausias vaistas apsisaugoti nuo finansinių aferistų.