Mero likimą sprendę vieni valdančiosios daugumos deleguoti politikai neįžvelgė pagrindo pradėti miesto galvos nuvertimo procedūros. Komisijos pirmininko Tarybos nario Alfonso Petrausko teigimu, nenustačius jokių reikšmingų aplinkybių nei piktavališkų, sistemingų Savivaldybės mero veiksmų, galėjusių nulemti Architektūrinės idėjos konkurso ar priimamų Tarybos sprendimų rezultatus, siekiant asmeninės naudos sau ar savo sūnui, R. Račkauskui taikyti Tarybos nario-mero įgaliojimų netekimo procedūrą nėra pagrindo.
Apklausė merą
Tarybos sprendimu sudaryta komisija aiškinosi, ar Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvada, jog R. Račkauskas supainiojo viešuosius ir privačius interesus, yra pakankama priežastis pradėti jam interpeliacijos procedūrą. Mero atstatydinimą inicijavo 11 opozicijos atstovų.
Jie R. M. Račkauską kaltina pažeidus Tarybos nario priesaiką. Opozicijos atstovai remiasi VTEK sprendimu, jog meras supainiojo interesus, kai balandžio pabaigoje Tarybos posėdžio metu nenusišalino balsuojant dėl kelių projektų įgyvendinimo. Taryba tuomet nusprendė prašyti Europos Sąjungos paramos Senvagės teritorijai, poeto Juozo Čerkeso-Besparnio sodybai bei Skaistakalnio parkui ir jo prieigoms sutvarkyti. Prie istorinės sodybos sutvarkymo idėjų konkursą laimėjusios mažosios bendrijos „Pupa – strateginė urbanistika“ pateiktojo pasiūlymo visuomeniniais pagrindais yra prisidėjęs ir mero sūnus.
Pats R. Račkauskas jam šešėlį metusią VTEK išvadą apskundė teismui. A. Petrausko teigimu, komisija, apklaususi merą, mano, jog dėl VTEK sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo turi spręsti teismas. Tačiau, komisijos nuomone, ryšio ir sąsajų tarp Tarybos sprendimų, už kuriuos balsavo meras, ir Architektūrinės idėjos konkurso, kuriame kaip vienas iš idėjos bendraautorių prisidėjo jo sūnus, nėra.
Pasak A. Petrausko, interesų konflikto komisija šioje situacijoje neįžvelgė. Anot jo, objektyvių duomenų, kad iš to jaunasis architektas būtų gavęs kokią nors tiek turtinę, tiek neturtinę naudą, nerasta. Juolab, A. Petrausko teigimu, meras nedalyvavęs konkurso vertinimo komisijoje, todėl neįžvelgta jokios priežasties, kodėl jis būtų negalėjęs balsuoti Tarybos posėdyje dėl Senvagės, Skaistakalnio parko ir joje stūksančios J. Čerkeso-Besparnio sodybos sutvarkymo.
Posėdį ignoravo
Nors į komisiją dėl mero atstatydinimo tolesnės procedūros eigos įėjo aštuoni Tarybos nariai, deleguoti miesto Tarybos frakcijų, visgi galutines išvadas priėmė vienbalsiai balsavę tik penki politikai – valdančiosios daugumos atstovai. Kiti trys komisijos nariai – opozicijos deleguoti „žalieji“ Gema Umbrasienė, Mantas Leliukas ir socialdemokratas Donatas Degenis į posėdį neatvyko. Pastarasis tvirtina apie posėdį sužinojęs iki jo pradžios likus vos porai valandų ir nebūtų spėjęs atvykti. Visgi socialdemokratas pripažįsta, kad bet kokiu atveju nebūtų dalyvavęs posėdyje.
„Net jei laiku būčiau gavęs informaciją, vaidinti demokratiją demokratinėje šalyje nebuvau nusiteikęs“, – pareiškė D. Degenis. Anot politiko, jo netenkino nei komisijos sudėtis, nei jos pirmininko pozicija, patikėta Darbo partijos atstovui A. Petrauskui.
„Pirmininkavimo atidavimas prieštaringai vertinamos Darbo partijos atstovui nesuteikia skaidrumo“, – mano D. Degenis. Nors socialdemokratas „darbiečio“ pirmininkavimą įvertino kaip antidemokratiją, vis dėlto pirmajame komisijos posėdyje renkant pirmininką pats D. Degenis balsavo būtent už A. Petrausko kandidatūrą.
Tąkart vienintelį iš komisijos narių teisinį išsilavinimą turintį „darbietį“ pirmininku norėjo matyti penki komisijos nariai ir tik du balsavo prieš. Pasak D. Degenio, kitokio, nei merą išteisinančio, komisijos sprendimo nebuvo galima tikėtis įvertinus, kad jos daugumą sudarė valdančiųjų atstovai. Vis dėlto opozicijoje esantis socialdemokratas pripažįsta, jog ji sudaryta taip, kaip reikalauja Vietos savivaldos įstatymas – iš frakcijų deleguotų atstovų.
Socialdemokratas sutinka, kad opozicija išmano įstatymus, ir suvokė, jog komisijos sudėtis bus būtent tokia, tai yra joje daugumą turės valdančiųjų atstovai. Nepaisant to, Tarybos mažuma vis tiek reikalavo sudaryti komisiją mero galimam nusižengimui ištirti. D. Degenis teigia esant kitų priežasčių, dėl ko vėliau opozicija iš pačios inicijuotos komisijos pasitraukė.
„Žinojau, kad yra nustatytos narių į komisiją skyrimo kvotos, deleguojamos frakcijos, bet bent jau buvo galima tikėtis, kad jos pirmininku bus išrinktas opozicijos atstovas“, – „Sekundei“ teigė D. Degenis. Socialdemokratas aiškino neturintis teisės „atskleisti visų kortų ant stalo“, tačiau, anot jo, komisijai savo išvadas pristačius artimiausiame Tarybos posėdyje, opozicija turėsiantis ką pasakyti.
Pretenzijos stebina
A. Petrauskas sako nesuprantantis pretenzijų dėl komisijos darbo. „Aš ir pats nustebau, kai pirmajame komisijos posėdyje kažkas mane pasiūlė į pirmininkus. Dar kažkas paklausė, ar turiu teisininko išsilavinimą. Norėjau parodyti advokato pažymėjimą, bet komisija nebesigilino“, – teigė Tarybos narys. Jis sako stebėjęsis, kad į posėdį priimti išvadų dėl mero situacijos neatvyko opozicijos atstovai. Anot pirmininko, apie posėdžio laiką visi komisijos nariai buvo informuoti, tačiau nė vienas iš anksto nepranešė nedalyvausiantis.
„Kodėl taip pasielgė, turėtų atsakyti ne man, o Tarybai, suteikusiai jiems įgaliojimus. Dalyvaujant posėdyje galima klausti, išsakyti nuomonę, balsuoti. Pabėgus nuo vertinimo priėmimo vėliau šaukti, kad mes teisūs, yra paprasčiausia neetiška. Kalbėti, jog kažkas pasielgė neetiškai ir nesigilinti į situaciją, nesiaiškinti, atrodo labai trumparegiška“, – mano A. Petrauskas.
Skundas teisme Opozicijos ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sargų akiratyje atsidūręs R. Račkauskas yra teigęs, jog sūnus konsultavo „Pupa – strateginė urbanistika“ rengiant idėją konkursui, tačiau tai darė neatlygintinai, o mažajai bendrijai ruošiant patį techninį projektą niekaip nedalyvavo. R. Račkauskas tikina neturėjęs jokios įtakos viešojo pirkimo konkurso rezultatams – „Pupa – strateginė urbanistika“ pateiktąją J. Čerkeso-Besparnio sodybos sutvarkymo idėją geriausia pripažino 9 narių komisija, kurioje tik du buvo Savivaldybės darbuotojai, o likusieji – Lietuvos architektų sąjungos atstovai.
Meras taip pat teigė, jog Tarybos posėdyje balsuodamas dėl trijų projektų, tarp jų istorinės sodybos sutvarkymo, niekaip negalėjo turėti nei sau, nei sūnui asmeninės naudos. Šie Tarybos sprendimai buvo standartinė procedūra, kad Savivaldybė galėtų teikti paraiškas Europos Sąjungos paramai gauti ir į miestą ateitų pinigai. Įrodyti, kad balsuodamas neturėjo asmeninių paskatų, meras tikisi Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
R. Račkausko skundą dėl VTEK sprendimo priėmęs teismas dar nepaskyrė pirmo posėdžio datos. VTEK atstovės žiniasklaidai Eglės Ivanauskaitės teigimu, tai, kad politikas naudojasi teise skųsti VTEK sprendimą, viena vertus, rodo normalius demokratinius procesus, o kita vertus, tokie atvejai leidžia etikos sargams „pasitikrinti priimtus sprendimus, kadangi veiklą VTEK grindžia pagarbos žmogui ir valstybei, teisėtumo, nešališkumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo, skaidrumo, viešumo ir atskaitomybės principais“.