Kapinių administratorė Sigutė Leodanskienė LNK žinioms sakė, kad šis skaičius gana didelis. Tuos 200 apleistų kapų administracija žino atmintinai, kadangi į juodus sąrašus įrašytos kapavietės mažiausiai po du kartus per metus tikrinamos, ar kas nepasikeitė.
„Būna išsiaiškinam, kur randam įrašus – išsiunčiam laiškus, prašom susitvarkyt, tada žmonės arba skambina, arba užeina ir pasako, kad sutvarkyta. Mes ateinam, jei tikrai sutvarkyta – mes braukiam iš sąrašo tada“, – tvarką aiškino ji.
Registruoti apleistas kapavietes pradėta prieš trejus metus. Kas atsakingas – taisosi arba užsako paslaugą. Kai apleistų kapaviečių artimieji nesutvarko arba neliko kam – savivaldybė vasaromis jas nušienauja, nors problema lieka.
Todėl miesto valdžia sugalvojo prie užleistų kapų sustatyti stulpelius su lentelėmis. Panevėžiečiai būsimus ženklus kapinėse spėjo praminti „gėdos“ stulpais–lentomis.
Panevėžio miesto administracijos direktoriaus pavaduotoja Žibutė Gaivenienė žurnalistams pabrėžė, kad gėdos lenta to vadinti nereikėtų.
„Aš nemanau, kad tai gėdos lenta, tiesiog tai buvo informacinė lentelė, kurioje galėjo būti parašyta, kad sutvarkius kapavietę tiesiog kreiptis į kapinių administratorę“, – sakė ji.
Paleidus mintį apie naują ženklinimą kapinėse ir jau svarstant lentelių įkainį – mieste kilo ažiotažas. Kapinių administratorė LNK žurnalistams pasakojo, kad žmonės tikrai įsižeidžia.
„Jūs niekinat mano kapavietę, pristatot stulpų visokių ar dar kas nors, žmonės visaip reaguoja į juos“, – pasakojo ji.
Administracijos direktoriaus pavaduotoja Ž. Gaivenienė svarstė, ar pasirinkta priemonė etiška.
„Iškilo įvairios diskusijos – kiek tokia priemonė būtų paveiki, ir ar ji būtų etiška, ne tiek dėl to, kad neprižiūri kapo, bet kiek pačio mirusiojo atžvilgiu“, – aiškino pašnekovė.
Taigi naujų ženklų Panevėžio kapinėse, nutarta, nebus. Kalbinti žmonės nepikti, ramūs, nes žino, kad jokios gėdos lentos žolės nenuravės. Administracija patvirtina, kad dauguma apleistų kapų lieka mirus artimiesiems ar emigravus į užsienį.
Savivaldybė apsisprendė visas apleistas kapavietes per dvejus– trejus metus stebėti, paskui pripažinti neprižiūrimomis, už kurias taptų atsakinga pati savivaldybė, ir tik paskui jas leisti perimti kitiems, kas pageidaus laidoti ar laidotis.
Bet po paskutinio laidojimo kapavietėje turi būti praėję penkiasdešimt metų.
