Valstybinį kaltinimą nagrinėjant bylą teisme palaikiusi Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Aurelija Gališanskytė teigė, kad atliktas tyrimas parodė, jog nusikalstama veika buvo įvykdyta kruopščiai suplanavus ir apgalvojus, nes atlyginimas buvo pakeltas būtent tais mėnesiais, iš kurių vėliau buvo skaičiuojamos motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos. Įstaiga turėjo ribotas galimybes sumokėti jai padidintą iki septynių tūkstančių litų atlyginimą, todėl siekiant parodyti didesnes nei gaunamos pajamos, nuteistoji suklastojo keliasdešimt buhalterinės apskaitos dokumentų.
Bylos duomenimis, prieš trejus metus „Sodros“ darbuotojų įtarimus sukėlė kas mėnesį gaunamos tūkstantinės motinystės išmokos, buvo paprašyta prokurorų atlikti ikiteisminį tyrimą.
Paaiškėjo, kad klubo savininkė, siekdama gauti didesnes išmokas per motinystės ir vaiko auginimo atostogas, klastojo dokumentus ir 800 litų atlyginimą pakėlė iki dviejų, vėliau – iki septynių tūkstančių litų.
Klubą lankančios moterys sumokėdavo už vieną ar du mėnesius, tačiau jo vadovė dokumentuose apgaulingai nurodydavo, kad abonementas įsigytas metams.
Civilinį ieškinį patirtai žalai atlyginti „Sodra” reikalavo, kad klubo vadovė, pažeidusi įstatymus, sugrąžintų visus per motinystės ir vaiko auginimo atostogas jai sumokėtus pinigus – 105 tūkst. litų, teismas iš dalies patenkino prašymą ir priteisė sumokėti tik neteisėtai išmokėtą 81 tūkst. litų.