Anot S.Pabedinsko, nors nuogąstauta dėl kineskopų gamybos įmonės „Ekranas“ bankroto, 5000 darbą praradusių žmonių surado kitas darbo vietas. Be to, pasak parlamentaro, miestas geroje geografinėje padėtyje – pro jį driekiasi magistralė „Via Baltica“, keli plentai, geležinkelio linija, yra 3 oro uostai, sudarantys palankias sąlygas miesto plėtrai.
S.Pabedinskas įsitikinęs, kad Panevėžio ir Šiaulių miestų metropolinių centrų sąveika užtikrins stiprią šiaurinės Lietuvos dalies ekonominio ir mokslinio potencialo plėtrą, kurs naujas darbo vietas.
„Džiaugiuosi, kad šiandien Seimas įvertino Panevėžio miesto vystymosi perspektyvas ir suteikė metropolinio centro statusą. Tai buvo vienas strateginių miesto Tarybos tikslų, kuriuos aktyviai palaikė Panevėžio miesto visuomenė“, – teigė Seimo posėdyje dalyvavęs miesto meras Vitas Matuzas.
Tikimasi, kad metropolinio centro suteikimas prisidės prie migracijos mažinimo, darbo vietų kūrimo, geresnių darbo ir gyvenimo kokybės perspektyvų Panevėžio regione. Taip pat laukiama išaugsiančių galimybių pritraukti potencialius investuotojus, telkti verslo ir pramonės įmones.
2002 metų spalio 29 dieną Seime tvirtinant respublikos teritorijų bendrąjį planą, Panevėžio miestas buvo priskirtas A kategorijos apskrities centrui, prilyginant Panevėžį mažesnį potencialą turintiems Lietuvos miestams.
Metropolinių centrų statusą taip pat turi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestai.
Aukštaitijos sostinėje gyvena apie 116 tūkstančių žmonių.