„Vakar buvo labai sunki diena – išeidama išbučiavau, atsisveikinau, nes supratau paskutinį kartą jį matanti“, – DELFI kalbėjo artima šeimos draugė, žurnalistė R. Sinkevičienė, papasakojusi apie G. Vyšniausko gyvenimą.
G. Vyšniauskas baigė architektūros studijas. R. Sinkevičienė jį pristato kaip be galo gabų žmogų – būdamas 28 metų, jau vadovavo projektavimo įmonei. „Man jis buvo amžinas verslininkas ir vadovas, gerai organizuotas. Tai gerai matyti gyvenime – visą laiką statė rūmus savo karalienei – ir tiesiogine, ir perkeltine prasme“, – kalbėjo pašnekovė.
G. Vyšniauskas sukūrė daugybę architektūrinių darbų – prieš keletą dienų tvarkydama bičiulio archyvą, ji rado daugybę verslo, urbanistinių projektų, dvarų rekonstrukcijų. „Žmogus keldavosi 6 val. ryto ir daug nudirbdavo, dirbdavo nepastebimai – tyliai, ramiai. Jau beveik nepaeidamas, pabaigė tapyti Lietuvos kaimelių, miestelių įdomesnes bažnyčias – atsisėsdavo ant kėdutės prie bažnyčios ir piešdavo“, – pasakojo R. Sinkevičienė. Galbūt, sako ji, E. Mildažytė iš likusių darbų surengs parodą. Viena tokių parodų prieš kurį laiką surengta Indijoje – pats G. Vyšniauskas ten vykti jau nebeturėjo jėgų.
„Jis neaprėpiamas, tik Edita jį užgoždavo savo matomais darbais. Jam tekdavo stovėti šešėlyje, bet jis visiškai tuo buvo patenkintas. Svarbiausias dalykas – jis labai palaikė Editą, visur kur, jei moteris gyvenime turi tokį palaikymą ir jai sakoma „daryk, bandyk“, tai galima daug pasiekti. Gintas, matydamas, kokia gabi ir talentinga jo žmona, ją labai palaikė – nežinau, ar Edita be Ginto būtų tiek pasiekusi ir sukūrusi“, – kalbėjo R. Sinkevičienė.
Ji priminė, kad net privatų „Bėdų turgaus“ fondą, kuriam aukojo visa Lietuva, padėjo įkurti G. Vyšniauskas.
Išlošė dvejus metus
G. Vyšniauską pakirto skrandžio vėžys, galiausiai išplitęs į kitus vidaus organus. Pasak R. Sinkevičienės, vos nustatę diagnozę, gydytojai Gintą kone norėjo siųsti namo ir palinkėti gražios paliatyvinės slaugos dienų ar mėnesių. Tam buvo duotas didžiulis atkirtis.
Šeimos bičiulė sakė, kad iki šiol nėra mačiusi žmogaus, vyriškiau kovojusio su vėžiu: niekada nesiskundė, jam niekada neskaudėjo, „atominės bombos stiprumo“ chemijas atlaikydavo, kol nuvirsdavo nuo kėdės ir nuo lovos.
„Kartu keliavo, ėjo į koncertus, jie gyveno pilnavertį gyvenimą ir vienas kitam per tuos dvejus metus dar suteikė laimės, kad kiti, besidžiaugdami savo 20 metų ir betaškydami egoizmą, tokių santykių stiprumo net nepajunta. Tai buvo begalinė neįtikėtina meilė“, – apie dvejus ligos metus ir visą sutuoktinių kartu praleistą laiką kalbėjo R. Sinkevičienė.
Pašnekovės teigimu, tai buvo žmonės, kurie vienas kitam tris kartus per dieną už kiekvieną paduotą kavą atsidėkodavo „myliu“, visuomet – net važiuodami – būdavo susikibę rankomis.
DELFI primena, kad 2009 m. Vilniaus šv. Petro ir Povilo bažnyčioje pora priėmė Santuokos sakramentą. Iki santuokos sakramento pora civilinėje santuokoje pragyveno dvylika metų.
„Gintas mirė šįryt šeštą ant mano rankų – laimingas ir su šypsena. Su visa šeima atšventęs Kalėdas ir Naujuosius. Noriu padėkoti visiems, kas buvo su mumis sunkiausiu metu – gydytojams, draugams, redaktorėms... Šie dveji metai, nors ir sunkiausi, buvo laimingiausi mano gyvenime...“, - pranešime cituojama E. Mildažytė.
Mišios už Gintautą Vyšniauską vyks sausio 6 d., trečiadienį 9:00 ryte Bernardinų bažnyčioje.
Atsisveikinimas su G. Vyšniausku vyks sausio 6 d., trečiadienį, nuo 10:00, Vilniaus laidojimo rūmuose pirmoje salėje Olandų g. 22.
Urna išnešama 14.00 val.
Laidotuvės vyks Antakalnio kapinėse „Menininkų kalnelyje“.