Vilnietė Anastasija Zemdliauskaitė filmą žiūrėjo su mažamečiu sūnumi. Moteris išskyrė kelias priežastis, kodėl nusivylė filmu.
„Seksizmas. Visos veikėjos moterys yra ne asmenybės, o seksualus aptarnaujantis personalas: stiuardesės, krepšinio komandos šokėjos, seksuali dainininkė (atrodo, kad ir kurtizanė) bei Robinzono patarnautoja Penktadienė – pastaroji net kalbėti nemoka, tik būti žavi“, – piktinasi dukros besilaukianti A. Zemdliauskaitė. Ji nerekomenduoja į filmą vestis dukrų – esą jis gali sužlugdyti beužgimstančius karjeros ar didesnių nei būti gražiai ir patikti vyrams tikslų siekius.
Pašnekovė kritikuoja ir edukacinę filmo pusę. „Pasenęs supratimas apie mokymąsi. Kai jau seniai aišku, kad svarbiausia, ko gali išmokti vaikai – tai įgūdžiai, o ne faktai, Gustavo kelionė prifarširuota datų, pavardžių ir istorijų, kurios yra ne kaip iš gyvenimo, o kaip iš vadovėlio. Vaikas per jas neužmigo tik todėl, kad šokinėdavo nuo kėdės“, – dėstė A. Zemdliauskaitė.
Ją stebino ir prasimušanti kūrėjų meilė alkoholiui. Vienoje vietoje herojai atsisako siūlomo vyno, bet tik dėl to, kad bus per brangu. Tačiau šiaip vyno yra. Ir Laukinių Vakarų tyruose kelią žymi trys nuorodos: „Saloon“, „Bank“ ir „Bariukas“. Pašnekovė ironizuoja, kad trūksta tik „degtinytės“. „Sovietinių chronių bajeriai jūsų vaikams“, – apibendrina mama.
Moteris kelis kartus norėjo išeiti iš filmo, tačiau ją sulaikė nuostabūs aktoriai Andrius Žebrauskas ir Arūnas Sakalauskas. Be to, vaiko išgirsti filme minimų knygų pavadinimai nenueis perniek – mokykloje vis tiek tas pačias nelemtas istorijas reikės kalti.
Kritiškai po filmo nusiteikusi ir vilnietė Gabrielė, „Gustavo nuotykius“ žiūrėjusi su vyru ir mažamete dukra.
„Gustavo filme“ keliose vietose pasirodžiusios moterys beveik visuomet buvo pateiktos tarsi sekso simboliai, su visais jiems priklausančiais atributais: Robinzono Kruzo saloje keliautojams pristatyta žavi trumpu sijonėliu vilkinti Penktadienė, būrys šokėjų, kurios trumpais sijonėliais pavizgino užpakalius Gustavui ir profesoriui po nosimi, o galiausiai kosminiame laive juos pasitiko porno filmams labiau derančia apranga vilkinti stiuardesė, kuri nuolat kartojo kelias frazes: „sekite paskui mane“ ir panašiai“, – DELFI piktinosi Gabrielė. Tiesa, jos vyras filme seksizmo neįžvelgė ir nusistebėjo, kur žmona mato problemą.
M. Jankauskaitė: vaikų mentalitetą veikia suprekintas moters įvaizdis
Ar pašnekovių įžvalgos pagrįstos, DELFI paklausė Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovės dr. Margaritos Jankauskaitės.
Ekspertė atkreipia dėmesį į pačią televizijos laidą „Gustavo enciklopedija“. „Man pati „Gustavo enciklopedija“ neatlaiko didaktinių reikalavimų – jeigu mes pažiūrėtume, kaip formuojamas visas naratyvas, viskas iš principo gerai – pozityvusis personažas Gustavas, vaikus mokantis išminties, žinių. Bet absoliučiai viskas pateikiama iš vyro perspektyvos“, – dėstė M. Jankauskaitė.
Specialistė siūlo paskaičiuoti, kiek laidelėse moteriškų personažų ir kokiame amplua jos pasirodo. Ji įtaria, kad moterys nesudarys nė 10 proc. to, apie ką kalbama. „Ten aptariamos, pristatomos istorinės asmenybės, pasakojama apie istoriją, gamtą, kultūrą. Lyg ir viskas tvarkoje, tačiau iš tikrųjų jau formuojama klišė, kad tą gali padaryti tik vyras ekspertas. Moteriškos dalies, atsvaros nėra ir tai nėra smulkmena – tai svarbu“, – kalbėjo M. Jankauskaitė.
Ji klausia, koks signalas ir koks moteriškumo simbolis vaikams siunčiamas. Pasak M. Jankauskaitės, tiek mergaičių, tiek berniukų mentalitetą veikia suprekintas moters įvaizdis. „Berniukas mokomas į moterį žiūrėti kaip į kokį daiktą. Ir nemanykime, kad mūsų vaikai per maži suprasti visus kodus“, – teigė pašnekovė.
Kartą per seminarą moteris M. Jankauskaitei pasakojo savo istoriją: nuvažiavusi pas keturmetę anūkę paklausė, kuo ši norėtų būti. Mergaitė atsakė norinti būti seksuali – ji nenori būti mokytoja, gydytoja, bet nori būti seksuali. „Įvaizdžiai suformuoja, kad buvimas moterimi – buvimas seksualiu objektu. Paskui seka kitos praktikos – pavyzdžiui, įvairiose reklamose labai seksualizuojami mažų mergaičių kūnai – neseniai mačiau reklamą, kurioje kokių 6 metų mergaitė raudonu lūpdažiu dažosi lūpas“, – pasakojo M. Jankauskaitė.
Taip mergaitei pritaikomi seksualiniai kodai, taikomi suaugusiai moteriai. „Aš tikrai nemanau, kad išsakytos pastabos perdėtos ir labai džiugu, kad ne tik nuo proto nušokusios feministės, bet ir normalūs sveiki Lietuvos piliečiai įžvelgia tokius pavojus ir perlenkimu“, – juokėsi M. Jankauskaitė.
„Originali meninė fantazija kuria ir siūlo žiūrovui netikėtus reginius. Juk to ir tikimės iš meninės kūrybos. Vertindami meninį kontekstą, turėtume taikyti kitus kriterijus, nei įprastiems kasdieniams reiškiniams. Todėl moters-stiuardesės paveikslas filmo reklamoje „Gustavo nuotykiai“ vargiai ar gali šokiruoti. Juk ekrane matome estetišką, puikios figūros merginą. Kodėl ji negalėtų eksperimentuoti ir atrasti originalių savęs pateikimo įvaizdžių? Bent jau trumpa reklama neteikia pagrindo, kad šalia esantys vyrai traktuoja merginą išskirti“, – sakė D. Leinartė.
Gustavas: stiuardesė kaip stiuardesė
„Aš nematau čia vietos diskusijai. Tai moteris, stiuardesė, skraidydami lėktuvais vaikai panašias mato. Iškirptė nėra tokia didelė“, – svarstė A. Rakauskas. Jis taip pat nesutiko pastabomis, kad pati „Gustavo enciklopedija“ pateikiama iš vyriškos perspektyvos: „Absurdas kažkoks, daugiau nieko negaliu pasakyti“.