„Planas yra pateiktas prezidentui. Tai yra daugiau tam tikrų pozicijų pateikimas. Kaip žinote, jei vyksta kokio nors pobūdžio pokalbiai su kita puse, pokalbių atskleidimas susilpnina besikalbančiųjų pozicijas. Dėl to mano siekis buvo Lietuvos pozicijas išlaikyti stiprias“, – ketvirtadienį susitikimo su Lietuvos socialdemokratų partija metu sakė G. Landsbergis.
Ministro teigimu, informaciją apie planuojamus žingsnius santykiuose su Kinija gali būti Seimo nariams perduodama tinkamose tam patalpose ir su aiškia konfidencialumo atsakomybe.
„Kad valstybės pozicija nebūtų susilpninama“, – paaiškino G. Landsbergis.
„Užsienio reikalų komiteto nariai paprašė manęs susipažinti, juos supažindinome geriausiai kaip galėjome“, – pridūrė ministras.
Jis teigė tikintis diplomatinio bendradarbiavimo galia.
„Man nuo pat pradžios, kai Kinija išreiškė savo labai stiprų ir ryškų nepasitenkinimą, buvo apmaudžiausia, kad erdvė diplomatinei diskusijai buvo sumažinta būtent Kinijos iniciatyva. Pirmas žingsnis buvo, kai buvo atšauktas Kinijos ambasadorius, po to buvo paprašyta atšaukti mūsų ambasadorę. (...)
Paskutinis žingsnis, kuris buvo labai grubus, diplomatinėje praktikoje iki šiol, bent jau mano žiniomis, nenaudotas – mūsų diplomatinės atstovybės Pekine, mūsų darbuotojų diplomatinės kortelės buvo panaikintas, jų galiojimas sustabdytas ir diplomatai dėl jų suagumo turėjo parvykti“, – komentavo G. Landsbergis.
Politiko vertinimu, erdvė diplomatiniam pokalbiui yra stipriai apribota, tačiau vis tiek nebūtų atsisakoma tai daryti, o kelias kalbėtis su Kinija per ES, anot jo, yra tinkamas.
„Tai primena kartu Pekinui, kad Lietuva yra didelės ir galingos bendruomenės narė, kuri, esant reikalui, padeda savo valstybėms narėms“, – akcentavo užsienio reikalų ministras.
Visgi G. Landsbergis neslėpė apmaudo, kad yra „paskandinti neigiamos informacijos lauke“. Tai jis pastebėjo atsakydamas į socialdemokratės Orintos Leiputės klausimą dėl Lietuvos patiriamų žalų apskaičiavimo.
„Kaip žinote, Lietuvos priklausomybė nuo prekybos su Kinija nėra tokia didelė ir priemonės, kurių ėmėsi Kinija, sukelia trukdžių daugiau nei didelės žalos“, – sakė ministras.
G. Landsbergis atkreipė dėmesį, kad nepaisant visų pastangų, Lietuvos eksporto į Kiniją apimtys siekia apie 300 milijonų eurų.
„Tai nėra blogai, tai nėra nieko, bet Singapūro be jokių pastangų, be jokios diplomatinės atstovybės, išvis be jokio diplomatinio atstovavimo mūsų eksportas yra 220 milijonų. Panašu, kad jei mes įsteigiame ambasadą, kuri bus orientuota į būtent verslo, prekybinių ryšių skaitnimą, aš beveik neabejoju, kad mes sugebėsime kompensuoti ir pralenkti tuos galimus netekimus Kinijai“, –pastebėjo jis, pažymėdamas, kad turi didelių vilčių dėl atsiveriančių Azijos rinkų.
Ministro teigimu, lustų gamykla Lietuvoje yra vienas iš prioritetinių tikslų.
„Matome atsidariusias galimybes, Lietuva yra tarp valstybių, iš kurių renkamasi, kur investuoti. Dirba čia ne tik URM, bet ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija, koordinuojama per Vyriausybę. Labai tikiuosi, kad pavyks būtent Lietuvai atsistoti į šio ypatingai svarbaus produkto gamybos grandinę. Mūsų naujos atsiradusios draugystės ir partnerystės mums tai to tikrai leidžia siekti“, – akcentavo G. Landsbergis.
Prezidentūra: Landsbergio pateiktas santykių su Kinija deeskalavimo planas turėtų būti pristatytas ir Seimo nariams
Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė įsitikinusi, kad užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio šalies vadovui pateiktas įtampos su Kinija deeskalavimo planas turėtų būti pristatytas ir parlamentarams.
„Planas, nors jis yra slaptas, jis nėra toks slaptas, kad su juo nebūtų galima supažindinti, pavyzdžiui, Seimo narių, kurie dirba su užsienio politika“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.
„Tokie dalykai įgyvendinami tik bendromis pastangomis. Kaip ir prieš kažką darant reikia pasitarti su kuo daugiau žmonių, galimai išvengiant klaidų. Tai ir šiuo atveju, bandant tas klaidas ištaisyti, gerai suburti bendraminčių ratą ir taip bus lengviau tas klaidas taisyti“, – pridūrė ji.
Nors Prezidentūros užsienio politikos grupės vadovė nesutinka, kad siekiant spręsti įtampą su Pekinu, apskritai jokie pokyčiai nėra įvykę, tačiau veiksmai, pasak jos, pirmiausiai daromi ekonomikos, o ne užsienio politikos srityje.
„Yra numatytos tam tikros priemonės verslui, kaip padėti verslui, kuris nukentėjo dėl santykių su Kinija posūkių. Tai tą dalį, aš sakyčiau, ministrė Armonaitė puikiai žino, daro ką gali. Manyčiau, kad verslas galės pasinaudoti tomis priemonėmis, kurios yra skirtos sušvelninti pasekmėms“, – aiškino ji.
Tačiau, prezidento vyriausiosios patarėjos teigimu, diplomatiniai klausimai vis dar išlieka pradinėje stadijoje, o didžiausias pokytis, pasak jos, pasiektas užsienio politikos su Kinija klausimą iškeliant visos Europos Sąjungos (ES) lygiu.
„Kur galima sakyti, kad poslinkiai yra, tai kad Lietuvos - Kinijos santykiai, tapo Kinijos - Europos Sąjungos santykiais ir kad Lietuvos byla Pasaulio prekybos organizacijoje yra kaip ES byla, o ne kaip Lietuvos byla. Čia yra geras, sveikintinas žingsnis“, – tikino A. Skaisgirytė.