„Darbe – nuolatinė įtampa, o požiūris į darbuotojus mažų mažiausiai: „Nepatinka, niekas nelaiko“. Per 3 mėnesius susipažinau su dar bent trimis jaunais darbuotojais, kurie ketina palikti šią instituciją. Apie vyresniųjų darbuotojų padėtį sunku net kalbėti“, – savo pastebėjimus jis išdėstė ir DELFI.
Tačiau bibliotekos atstovai aiškina, kad laiške pateikta informacija neatitinka tikrovės, o Kultūros ministerija teatšovė, kad negali tiesiogiai kištis į personalo politiką, kol tai nepažeidžia teisės aktų.
Po pareiškimo išeiti iš darbo – ciniškas direktoriaus juokas
„Atėjau dirbti pilnu etatu už 500 eurų „į rankas“ Nacionalinėje institucijoje, Vilniuje. Įvykdžiau keliamus reikalavimus ir pasiekiau pamatuojamų rezultatų. Gavau įspėjimą iš tiesioginės vadovės ir pasiūlymą išeiti iš darbo.
Kreipiausi į aukštesnius vadovus, nesulaukiau jokios reakcijos, gavau papildomų sunkiai įgyvendinamų užduočių. Kreipiausi į Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinę sąjungą, buvo atkreiptas vadovybės dėmesys, tačiau realių rezultatų tai neatnešė. Parašiau pareiškimą išeiti iš darbo, sulaukiau tik ciniško generalinio direktoriaus juoko“, – su kuo teko susidurti, trumpai apibūdino D. Sagaitis.
Pašnekovo teigimu, jis – jau trečias jaunas žmogus, kuris išeina iš bibliotekos dėl Paslaugų departamento Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus vadovės neva autokratiško, pasyviai agresyvaus vadovavimo būdo.
Parašė laišką kultūros ministrei
Savo patirtį jis nusprendė išdėstyti ir parašydamas atvirą laišką kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonsson, kuriuo aiškina siekiantis būti išgirstas.
„Išpildęs visus su darbdaviu aptartus reikalavimus esu pažemintas ir išstumtas iš savo darbo vietos, todėl svarstau, ar vis dar verta planuoti savo ateitį Lietuvoje. Esu jaunas, 24 m. Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs filosofijos bakalauro studijas ir savo noru atlikęs karo prievolės tarnybą tėvynei. Esu Lietuvos šaulių sąjungos narys, viešosios įstaigos steigėjas ir direktorius, džiazo festivalio organizatorius, įvairių visuomeninių asociacijų narys.
Pirmąjį mėnesį atėjęs į darbą ir aptaręs uždavinius ėmiau juos vykdyti ir pasiekiau neabejotinai gerų, pamatuojamų rezultatų. Suorganizuoti trys renginiai, tapau dviejų renginių vedėju, padėjau organizuojant bent penkis kolegų renginius bibliotekoje, inicijavau bendradarbiavimo sutartis su kitomis kultūrinėmis organizacijomis, pasiekiau rekordinį kuruojamos erdvės užimtumą“, – jame aiškina D. Sagaitis.
Iškeltą užduotį liepė arba įvykdyti, ar arba išeiti iš darbo
Tačiau tuomet jis tikina netikėtai gavęs užduotį iš Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus vadovės per 6 valandas suorganizuoti du renginius kitam mėnesiui.
„Bandžiau argumentuotai atsakyti, kad užduočiai atlikti skirtas laikas yra per trumpas, tačiau vietoje diskusijos buvau įspėtas, kad bandomuoju laikotarpiu atsisakau vykdyti užduotis ir į tai, žinoma, bus atsižvelgta šiam laikotarpiui baigiantis.
Kyla klausimas, kaip pasiekęs gerų rezultatų jau po pirmojo darbo mėnesio galėjau sulaukti tokios reakcijos? Keista, nes apie tokias užduotis mes net nebuvome kalbėję. Netrukus pradėjau jausti, kad patekau į vadovės juodąjį sąrašą ir absoliučiai viskas, ką dariau toliau, buvo kritikuojama. Besiremdama pasyvios agresijos modeliais vadovė galiausiai skyrė darbą, kurio tiesiog fiziškai negalėjau įvykdyti, ir iškėlė ultimatumą – „Arba vykdai, arba išeini iš darbo“, – prisiminė D. Sagaitis.
Veiklą pradėjo vertinti pažymiais
Apie šį griežtą ir neužtarnautą pasiūlymą išeiti iš darbo jis aiškina įspėjęs aukštesnius vadovus, tačiau pasakoja ne tik nesulaukęs jokio jų dėmesio, bet ir toliau gaudavęs papildomas, sunkiai įvykdomas užduotis.
„Vadovei pradėjus vertinti pažymiais (skaičiukais dešimtbalėje skalėje) profesionalių menininkų ir kūrėjų renginius, veiklas pagal iš akies nustatytus asmeninius kriterijus, pasidaviau ir nebemačiau tikslo toliau stengtis. Žinoma, toks įžūlus jaunuolis buvo vertinamas ir vienetais, greta pridedant skaudžius ir žeminančius komentarus“, – laiške pasakojo pašnekovas.
Jis tvirtino ir toliau nenuleidęs rankų, apie tokį vadovės elgesį kalbėjęs su visais aukštesniais vadovais, tačiau esą visos pastabos nugulė biurokratiniuose labirintuose.
„Tik po profesinės sąjungos pirmininko įsikišimo buvo atkreiptas dėmesys, kuris, deja, taip pat niekur nevedė. Regis, problema jau buvo žinoma iš anksčiau, tačiau jokio veiksmo ar proceso pradėti niekas taip ir nedrįso. Nenorėdamas nuolatos dirbti su baime, kad galiu likti Vilniuje be darbo ir pajamų, tiesiog nusprendžiau išeiti. Nuoširdžiai nesuprantu, kaip mokant darbuotojui atlyginimą, kuris vos siekia pragyvenimo ribą – 500 eurų „į rankas“ – dar galima sukelti tiek daug streso ir įtampos“, – mintimis dalijosi D. Sagaitis.
Svarsto net išvykti iš Lietuvos
Jis aiškino turintis ir tiesioginės vadovės el. laiškus su neadekvačiomis užduotimis, įspėjimais, pasiektų rezultatų suvestinę, galintis argumentuotai pateikti visus įrodymus, visą įvykių chronologiją, patvirtinančią, kad tokio kerštingo elgesio tiesiog nenusipelnė, tačiau niekam bibliotekoje tai esą neįdomu.
„Kadangi niekam bibliotekoje tai neįdomu, o generalinis direktorius tik ciniškai juokiasi iš mano pastangų, nusprendžiau palikti šią instituciją, o kartu, greičiausiai, ir Lietuvą. Nemoku apsakyti, kaip nuvilia vėl ir vėl matyti politikų komentarus, kad turime kažką daryti, kad jauni žmonės grįžtų į Lietuvą, kai per prievartą išstumiami ir tie, kurie čia liko“, – įžvelgė pašnekovas.
Pasak jo, jokios diskusijos darbovietėje nėra pageidaujamos, o bandantiems iškelti problemas leidžiama suprasti, kad jų čia niekas nelaiko.
„Ateidamas dirbti į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką tikėjausi, kad tokiame gražiame ir moderniame pastate gyvuoja tokia pati graži ir moderni europietiška dvasia. Tikėjausi, ir tikiu, kad didesnio valstybinio kultūros centro už Nacionalinę biblioteką, kuri dalijasi viena aikšte su Lietuvos Respublikos Seimu, surasti nepavyktų, todėl su giliu liūdesiu ir nusivylimu norėjau pasidalinti savo patirtimi. Tikiu, kad esu teisus, todėl ryžtuosi parodyti šios auksu žibančios Nacionalinės institucijos gėdingą užkulisinį veidą“, – sakė D. Sagaitis.
Aiškina, kad tai neatitinka tikrovės
Tačiau Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos direktorių šiuo metu pavaduojanti Genovaitė Šablauskienė DELFI užtikrino, kad, nors Dovydas Sagaitis pas juos tikrai dirbo, jo išsakytos pastabos neatitinka tikrovės.
„D. Sagaitis Nacionalinėje bibliotekoje įsidarbino 2017-03-20 d., darbo sutartyje buvo sulygtas 3 mėnesių trukmės bandomasis laikotarpis. Pagrindinės darbuotojo funkcijos buvo vykdyti tyrimus muzikos ir menų srityse, rengti kultūrines kūrybines programas, organizuoti edukacijas, rengti straipsnius šiuolaikinės muzikos temomis, organizuoti Muzikavimo erdvės veiklą. Renginiai įprastai vykdomi bendradarbiaujant keliems bibliotekos padaliniams, jie yra apskaitomi, pasidalijama veiklomis ir atsakomybėmis.
Pateikiama informacija apie D. Sagaičio atliktas funkcijas jo darbo bibliotekoje laikotarpiu. Palyginimui pateikiame darbuotojos, priimtos tokiomis pačiomis darbo sąlygomis tame pačiame skyriuje 2017-04-03 dieną, darbo rezultatus“, – informacija dalijosi bibliotekos atstovė.
Neatlikdavo pavestų užduočių
„Darbuotojas laiške mini bendradarbiavimo sutarčių su kitomis institucijomis inicijavimą, tačiau bibliotekos registre nėra užregistruota nė viena sutartis, nėra perduota kolegoms nė vienas sutarties projektas. D. Sagaitis taip pat buvo atsakingas už Muzikavimo erdvės veiklos organizavimą. Ši veikla apima bibliotekos padalinių renginių ir individualių muzikantų repeticijų Muzikavimo erdvėje registravimą ir rezervaciją (viešinimu užsiima kitas struktūrinis padalinys).
D. Sagaičio nurodyto „rekordinio erdvės užimtumo“ pasiekimo patvirtinti negalime, nes darbuotojas išeidamas iš darbo nesudarė jam pavestos Muzikavimo erdvės užimtumo ataskaitos, rezervacinė sistema patvirtina 60 proc. užimtumą. Atsižvelgiant į tai, kad Muzikavimo erdvė buvo atidaryta jau dirbant D. Sagaičiui, neturime lyginamosios analizės dėl rekordinio užimtumo patvirtinimo. Darbuotojas taip pat yra neatlikęs ir aukštesnės grandies vadovų pavestų užduočių“, – aiškino G. Šablauskienė.
Pasak jos, D. Sagaitis buvo informavęs aukštesnės grandies vadovus apie savo nepasitenkinimą. Dėl to esą Muzikos ir vizualiųjų menų skyriuje buvo atliktas mikroklimato tyrimas, darbuotojui buvo pasiūlytos horizontalios karjeros galimybės: pareigos televizijos studijoje, Ryšių su visuomene skyriuje, Projektų valdymo skyriuje. Darbuotojas neva šių galimybių atsisakė ir savo noru išėjo iš darbo.
„D. Sagaičio atvirame laiške pateiktą informaciją vertiname kaip neatitinkančią tikrovės ir šmeižiančią Nacionalinę biblioteką. Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus vadovė yra savo srities profesionalė, atstovauja Nacionalinei bibliotekai tarptautinėse organizacijose, turi tarptautinį pripažinimą ir pareigą, skyriaus rezultatai yra vieni geriausių Nacionalinėje bibliotekoje, jų organizuojami renginiai sulaukia gausaus visuomenės dėmesio. Asmens neprisitaikymą ir pavestų užduočių neatlikimą vertiname kaip jo per mažas pastangas ir motyvacijos dirbti Nacionalinėje bibliotekoje stoką“, – nurodė ji.
Ministerija į personalo politiką kištis negali, kol tai nepažeidžia teisės aktų
Tuo metu Kultūros ministerija šią situaciją DELFI pakomentavo labai lakoniškai.
„Ministerijos vadovybė visad pasisakė už pozityvius, motyvuojančius santykius tarp darbuotojų ir vadovų. Ypač žinant, kad pradedančiųjų specialistų atlyginimai nėra dideli. Tačiau ministerija negali tiesiogiai kištis į personalo politiką, kol tai nepažeidžia teisės aktų“, – aiškino jie.
Atsakyme DELFI taip pat nurodoma, kad darbuotojai turi galimybę raštu kreiptis dėl pažeidžiamų jų teisių ar kitų pažeidimų tiek į darbo inspekciją, tiek į darbuotojus atstovaujančias organizacijas ir spręsti problemą teisiniu keliu.