Bus kalbama, kaip pavyko pasirengti įgyvendinti pranešėjų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, ar įstaigose įdiegti vidiniai pranešimų kanalai, kaip jie veikia, kaip darbuotojai skatinami naudotis pranešėjų apsaugos institutu ir kokių veiksmų reikia imtis, siekiant užtikrinti efektyvesnę pranešėjų apsaugą, pranešė Teisingumo ministerija.
Diskusijoje pranešimus skaitys viena iš šio įstatymo kūrėjų Seimo narė Agnė Bilotaitė, Teisingumo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Generalinės prokuratūros, kitų institucijų atstovai.
Šis renginys skirtas ministerijų, Vilniaus regiono savivaldybių, kitų įstaigų, valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių atstovams.
Seimas 2017 metais priėmė Pranešėjų apsaugos įstatymą, skirtą apsaugoti asmenis, pranešusius apie korupciją ar kitokius pažeidimus valstybės įstaigose. Šių metų sausį įstatymas pradėjo galioti.
Pranešėjus draudžiama atleisti iš darbo, pažeminti pareigose, sumažinti atlyginimą, taip pat bauginti, priekabiauti ar grasinti susidoroti.
Be to, sistema numato galimybę pranešėjui likti anonimišku ir gauti už pranešimą pinigų, taip pat kompensaciją už patirtą žalą.
Pranešėjų apsaugos šalininkai sako, kad tai skatins gyventojus būti aktyviais ir neabejingais viešojo intereso pažeidimams, o įsigaliojęs įstatymas gali mažinti korupciją ir šešėlį.
Kritikai teigia, kad pranešėjai susiduria su didele rizika – vadovai gali manyti, kad pranešėjai yra nediskretiški ir jiems negalima patikėti jautrios informacijos, o pasiskelbę viešai pranešėjai gali pakenkti savo asmeniniam gyvenimui.
Generalinė prokuratūra BNS informavo, kad nuo sausio sulaukta 14 prašymų suteikti pranešėjų statusą, 12 iš jų išnagrinėti, penki asmenys pripažinti pranešėjais.