Miške atsirado tvora
Vasario mėnesį DELFI rašė, kad sklypus, esančius Kaišiadorių rajone, Jakštonių kaime, Registrų centro duomenimis, valdo UAB „Žemės ūkio inovacijų centras“. Taip pat Registrų centras DELFI informavo, kad vienintelis šios įmonės akcininkas yra UAB „Agrokoncernas“, kontroliuojamas Seimo „valstiečių" frakcijos seniūno R. Karbauskio.
Šiuose sklypuose prieš keletą metų prasidėjo statybos ir jos šiuo metu jau eina į pabaigą. Visą teritoriją juosia tvora. Ir čia yra viena įdomi detalė. Pagal Miškų įstatymą ir aplinkos ministro patvirtintas Lankymosi miške taisykles miškas turi būti prieinamas žmonėms. Taigi, jo aptverti negalima. Vis dėlto dalyje UAB „Žemės ūkio inovacijų centro“ valdomos teritorijos, Regia.lt duomenimis, yra miško žemė. Ir ji aptverta tvora.
Kaip jau skelbta, pirma miške atsirado tvora, tačiau tik vėliau buvo susivokta, kad ji pažeidžia įstatymą. Todėl buvo rastas sprendimas, kaip apeiti Miškų įstatymo draudimus.
Galiausiai teisė aptverti mišką įgyta dėl to, kad buvo nuspręsta miške laikyti laukinius žvėris. Įstatymai leidžia įrengti aptvarus laukiniams gyvūnams. Būtent tuo keliu ir buvo nueita.
Tačiau netoliese gyvenantiems žmonėms kilo įtarimų, kad aptvertoje teritorijoje deklaruojamų žvėrių nėra. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atliko patikrinimą ir nustatė, kad aptvare žvėrys iš tiesų nėra laikomi.
Tai DELFI yra patvirtinusi Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausioji specialistė Dalia Černevičienė. Be to, ji painformavo, kad Jakštonių k., Kaišiadorių r., Aplinkos apsaugos agentūra buvo išdavusi leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus (danielius). „Voljeras įrengtas aptveriant dalį miško (ar miško žemės), tačiau atlikus neplaninį patikrinimą 2018 m. sausio 31 d. nustatyta, kad aptvertoje teritorijoje (įrengtame voljere) laukiniai gyvūnai (danieliai) nėra laikomi“, - aiškino pareigūnė.
Leidimai laikyti žvėris panaikinti
Paklausus, kokių veiksmų imtasi nustačius, kad danielių aptvare nėra, ji sakė, kad dėl to kreiptasi į Kaišiadorių rajono savivaldybę.
„Kauno RAAD, vadovaujantis Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 46 p., 2018 m. vasario 1d. kreipėsi į Kaišiadorių r. savivaldybę su siūlymu panaikinti sprendimą dėl fizinių ir juridinių asmenų lankymosi apribojimo šioje teritorijoje (Jakštonių k., Kaišiadorių r.). Vadovaujantis Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 23.3 punktu, savivaldybės vykdomajai institucijai panaikinus sprendimą apriboti fizinių ir juridinių asmenų lankymąsi toje teritorijoje Leidimas nelaisvėje laikyti laukinius gyvūnus panaikinamas Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymu“, - aiškino D. Černevičienė.
Kaišiadorių rajono savivaldybės Statybos, infrastruktūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Rimantas Želvys DELFI patikino, kad gavus aplinkosaugininkų kreipimąsi, savivaldybė nusprendė naikinti leidimą aptverti mišką.
„Administracijos direktorius, atsižvelgdamas į 2018-02-01 Kauno RAAD pranešimą, 2018 m. vasario 6 d. įsakymu „Dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. V1E-153 „Dėl fizinių asmenų lankymosi privačioje žemės ūkio ir miško paskirties valdose apribojimo“ pripažinimo netekusiu galios“, pripažino netekusiu galios 2016 m. spalio 17 d. įsakymą Nr. V1E-153 „Dėl fizinių asmenų lankymosi privačioje žemės ūkio ir miško paskirties valdose apribojimo“, - teigė R. Želvys.
Kai savivaldybė panaikino leidimą tverti mišką ir riboti žmonių patekimą į jį, Aplinkos apsaugos agentūra vasario 26 dieną panaikino „Žemės ūkio inovacijų centrui“ išduotą leidimą laikyti laukinius gyvūnus.
Aplinkosaugininkai vykdo tyrimą
Tačiau kaip skelbė lrytas.lt, į aptvertą teritoriją jau po šios datos buvo atvežti ir paleisti 5 danieliai. Vis dėlto pats R. Karbauskis tokią informaciją neigia ir sako, kad danieliai atvežti anksčiau.
Vadovaujantis Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis, asmenys, kitos organizacijos, jų atstovybės ir filialai, norintys voljeruose, aptvaruose ar kituose statiniuose laikyti laukinius gyvūnus, privalo gauti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus. Leidimus išduoda Aplinkos apsaugos agentūra.
Šiuo metu danieliai aptvare laikomi neturint leidimų, o tai yra aplinkosauginis pažeidimas, už kurį baudžiama. Danielius aptvare antradienį užfiksavo ir DELFI žurnalistai. Šiuo metu Kauno RAAD aplinkosaugininkai atlieka tyrimą. Tai DELFI patvirtino Kauno RAAD vadovas Skirmantas Pocius.
D. Černevičienė antradienį, jau publikavus straipsnį, DELFI informavo, kad jau atliktas patikrinimas Jakštonių kaime. Ir čia pat ji informavo, kad žemės savininkui įteiktas privalomasis nurodymas.
„Vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. vasario 27 d. raštu Nr. (26)-A-4-1895 Aplinkos apsaugos agentūros priimtas sprendimas gali būti skundžiamas per 1 mėn. nuo sprendimo įteikimo dienos. Dėl to įmonės įgaliotam asmeniui duotas privalomasis nurodymas nelaikyti nelaisvėje laukinių gyvūnų, neturint leidimo laikyti laukinius gyvūnus“, - teigė pareigūnė.
Aplinkos ministras tai vadina pažeidimu
Tačiau tai ne vienintelė bloga žinia R. Karbauskiui. Po DELFI tyrimo patikrinimą atliko Valstybinė miškų tarnyba. Jos vadovas Paulius Zolubas DELFI informavo, kad miško savininkas įpareigotas pašalinti tvorą miške. O jei to nebus padaryta iki nurodyto termino, bus kreiptasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kad ji užsiimtų neteisėto statinio pašalinimu.
„Miško savininkas įpareigotas iki 2018 m. gegužės mėn. 22 d. užtikrinti fizinių asmenų teisę laisvai lankytis miške, Pravieniškių girininkijos 551 kvartalo 4 ir 12 sklypuose“, - redakciją informavo P. Zolubas.
Situaciją sutiko pakomentuoti aplinkos ministras Kęstutis Navickas. Jis aiškino, kad nelaisvėje be leidimų laikomi gyvūnai yra tikrų tikriausias pažeidimas, už kurį aplinkosaugininkai pažeidėjus baudžia.
Taip pat jis paragino žemės savininką išgabenti be leidimų laikomus gyvūnus iš aptvaro. O jei tai nebus padaryta, įspėja, kad pareigūnai elgsis principingai.
„Kauno RAAD pareigūnai aiškinasi padėtį ir tikrina informaciją apie galimą pažeidimą. Jei pažeidimas bus nustatytas, pareigūnai privalės elgtis principingai ir imtis visų teisės aktuose numatytų priemonių. Primename, kad laukinių gyvūnų laikymas aptvare, neturint Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) išduoto leidimo, užtraukia administracinę atsakomybę. Teisės aktai įpareigoja valdos, kurioje neteisėtai laikomi laukiniai gyvūnai, savininką surinkti ir išgabenti šiuos gyvūnus iš tos teritorijos iki to laiko, kol bus gautas agentūros (AAA) leidimas“, - komentavo K. Navickas.
DELFI antradienį raštu gavo R. Karbauskio atsakymus į pateiktus klausimus (kalba netaisyta):
- Aplinkos apsaugos agentūra ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija panaikino leidimus laikyti laukinius žvėris ir apriboti žmonių lankymąsi miške Kaišiadorių r., Jakštonių k., Burių g. Tačiau nepaisant to, Jūsų valdomas Žemės ūkio inovacijų centras aptvare paleido danielių. Ar sutinkate, kad tai buvo padaryta be leidimo? Pažeidžiant teisės aktus? Kodėl buvo nuspręsta paleisti danielius žinant, kad leidimai jau panaikinti?
- Žemės ūkio inovacijų centras priima sprendimus vadovaudamasis teisės aktais ir atitinkamų institucijų rekomendacijomis. Visi darbai, kurie atlikti teritorijoje, yra suderinti, tam išduoti visi reikalingi leidimai. Tvoroms leidimai taip pat derinti su Kauno marių regioninio parku ir atitinka parko apsaugos reglamentą, kuriame numatyta tvarka ir teritorijoms, į kurias patenka centro turimi sklypai.
Raštas, kuriuo pranešama apie leidimo laikyti gyvūnus panaikinimą, kaip mane informavo Žemės ūkio inovacijų centro atstovai, centrą pasiekė tik vakar - pranešimas buvo siunčiamas paštu, o elektroniniu paštu net nebuvo pateiktas. Leidimas laikyti gyvūnus buvo panaikintas vasario 26 d., nors Aplinkos apsaugos agentūra apie atvežtus ir paleistus danielius buvo informuota jų atvežimo dieną.
Užbaigus statybų ir aplinkos tvarkymo darbus, kurie galėjo neigiamai paveikti laukinius gyvūnus, kelti jiems stresą, pavyzdžiui, ekskavatorių, sunkiosios technikos, kranų ir kt. statybinės technikos skleidžiami garsai, vibracija ir kt., danieliai (tarpusavyje susigyvenusių gyvūnų šeima) vasario 23 d. buvo atvežti iš Mažeikių rajone esančio veislyno. Centre yra atsakingas žmogus, kuris prižiūri gyvūnus, rūpinasi kokybišku maistu, maisto papildais, stebi juos. Kaip mane informavo, danielių laikymo sąlygos yra analogiškos visiems veislynams, priežiūra pastovi ir derama. Viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija, neva gyvūnais nesirūpinama, jie netgi kankinami (kadangi lauke šalta), yra visiškai neteisinga. Pabrėžiu, jog įsigyti danieliai gimė ir augo lauke, taigi, lauko temperatūros pokyčiai jiems yra įprasti.
Vertindamas visą šį ažiotažą ir insinuacijas, esą man nerūpi gyvūnų gerovė, norėčiau paminėti Naisių žemaitukų žirgyną, kurio savininkas esu. Šis žirgynas yra laikomas vienu geriausiu Lietuvoje genofondiniu ūkiu ir yra įvertintas įvairiais apdovanojimais už rūpestį ir geras sąlygas gyvūnams.
Kalbant apie ateitį, Žemės ūkio inovacijų centras laikysis visų nurodymų ir institucijų rekomendacijų. Po vakarykščio laiško dėl leidimo panaikinimo, gyvūnams bus pritaikyta kita vieta, bus užtikrintas saugus jų šeimynų perkėlimas. Jeigu gyvūnų centrui nebus leista laikyti, aptvarai, skirti gyvūnams, bus nugriauti.
- Aplinkosaugininkai jau pradėjo tyrimus. Kokie bus Jūsų tolimesni veiksmai. Ar ketinate atlaisvinti mišką, kad į jį galėtų patekti žmonės?
- Žemės ūkio inovacijų centras laikysis įstatymų ir institucijų rekomendacijų, kaip ir darė iki šiol. Kadangi įrengiant danielių laikymo vietą miške reikalinga savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu apriboti fizinių asmenų lankymąsi toje teritorijoje, tas sprendimas ir leidimas apriboti fizinių asmenų lankymąsi toje teritorijoje buvo, kol savivaldybė vasario 6 d. jo nepanaikino dėl to, kad nėra gyvūnų.
Šios temos sklaidoje įžvelgiu daug politikavimo ir neteisingos informacijos skleidimo, tačiau manęs jau niekas nebestebina, nes stengiamasi visuomenei sudaryti įspūdį, kad šiam žmogui niekas nerūpi.
Netiesa. Man rūpi ir kelia nerimą tai, jog nei vienoje iš anksčiau pasirodžiusių publikacijų šia tema nebuvo paminėta, kad Žemės ūkio inovacijų centras galėjo statyti pastatus arčiau vandens telkinio, bet to nepadarė, kaip sau ramiai padarė kiti sklypų savininkai. Centras net ir tvorą nuo vandens telkinio galėdamas tverti laikantis įstatymų tik 20 metrų, pasielgė priešingai - tvora, kad netrukdytų patekti žmonėms prie vandens ir leisti ten laisvalaikį, yra šimtas metrų nuo marių kranto.
Šalia minimos teritorijos yra kelias link marių, kuriuo visada buvo pasiekiamas marių krantas ir jis niekada nebuvo užtvertas. Kelias, kuris veda į centro teritorijoje esančius pastatus, pastatytas įmonės lėšomis, savo reikmėms ir jo ten niekada nėra buvę, tad teiginiai apie kelio užtvėrimą neatitinka tikrovės. Visi, norintys patekti prie marių, prie savo mėgiamų vietų ir toliau naudojasi tuo pačiu keliu, kuriuo naudojosi visada ir jis net nėra centro teritorijoje.
Konservatoriai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą
Pirmadienį paskelbta, kad Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis ir pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo ir galimo kyšininkavimo Kauno marių regioniniame parke.
Parlamentarai kreipimesi prašo apginti viešąjį interesą ir pradėti tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba bei galimo kyšininkavimo po žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, kad Kauno marių regioniniame parke UAB „Žemės ūkio inovacijų centras“ atitvėręs 11 hektarų rekreacinės teritorijos sklypą vykdo jame statybas.
Parlamentarų duomenimis, leidimą tvorai statyti išdavė Kauno regioninio parko direkcijos vadovė Nijolė Eidukaitienė, motyvuojant, jog aptvare bus laikomi laukiniai gyvūnai, tačiau politikams kyla abejonė, ar tai nėra tik formali priežastis, siekiant užtverti visą teritoriją su namais ir prieigą prie vandens telkinio.
„Kelia nerimą informacija, kad netrukus po to, kai buvo gautas leidimas atsitverti didelę teritoriją, žemės ūkio bendrovė „Agrokoncernas“ direkcijai pervedė 10 000 litų (beveik 3 000 eurų) „paramos“. Kyla rimtas klausimas, ar tai nebuvo pakiša už neeilinį sprendimą? Teisėsauga galėtų atsakyti, ar ši istorija nesukelia tokių pačių įtarimų, kokie yra iškelti Santaros klinikų istorijoje“, - teigė G. Landsbergis.
Seimo narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat kreipėsi į aplinkos ministrą K. Navicką dėl galimo teisės aktų pažeidimo Kauno marių regioniniame parke. Parlamentarė kreipimesi ministro prašo įvertinti, ar jis pasitiki Kauno regioninio parko direkcijos vadove N. Eidukaitiene ir ar ji tinkamai atliko savo pareigas? Taip pat prašoma pavesti atsakingoms institucijoms įpareigoti projekto vystytoją nedelsiant pašalinti užtvarus, trukdančius poilsiautojų ir žvejų prieigą prie Kauno marių, bei išanalizuoti ir pateikti išvadą, ar teisėtai buvo išduoti leidimai?
Galų gale prašoma įvertinti, ar atsakingos institucijos tinkamai vykdė projekto įgyvendinimo kontrolę bei reagavo į fiksuotus pažeidimus ir ėmėsi priemonių pažeidimus nedelsiant pašalinti. „Susidariusi padėtis, kuomet teisės aktai draudžia tverti teritorijas rekreacinėse zonose, tačiau tai vis tiek leidžiama kai kuriems asmenims, kelia klausimų, ar tikrai visi esame lygūs prieš įstatymą ir kodėl kai kuriems jie negalioja arba yra patogiai apeinami? Papildomai kreipiuosi į aplinkos ministrą, kad šis įvertintų, ar pasitiki savo pavaldine ir jos kompetencijomis užtikrinant teisės aktų vykdymą“, - teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Kreipimosi autoriai primena, kad Miškų įstatymas draudžia užtverti prieigą prie rekreacinėse zonose esančio miško, servitutinių ir vidaus kelių, pažintinių takų, vedančių prie vandens telkinių.