Tokį viešą laišką išplatino Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas Vladimiras Banelis.
Tiesa, jis piktinasi pareigūnų ir valstybės tarnautojų, bet ne eilinių darbuotojų darbo sąlygomis.
„Panašu, kad Darbo kodekso, sukėlusio ant kojų darbdavius, darbuotojus ir profesines sąjungas, negana. Užsimota liberalizuoti ir valstybės tarnautojų bei statutinių pareigūnų darbo santykius", - viešą laišką pradeda V. Banelis.
Pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas kalba apie Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, kuriomis trumpinamos tarnautojų kasmetinės atostogos, truputį sumažinamos išeitinės išmokos, trumpinami įspėjimo laikotarpiai, nors tuo pačiu teisės aktu siūloma didinti tarnautojų priemokas ir priedus. Paprastai specifiniai statutinių pareigūnų darbo santykių aspektai apibrėžiami statutuose, bet bendrieji principai taikomi tokie pat, kaip valstybės tarnautojams.
Pavyzdžiui, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo pataisomis, kasmetinių minimalių atostogų trukmė siektų 20 darbo dienų, o maksimali – 30 darbo dienų. Išeitinės kompensacijos svyruoja nuo 1 iki 5 mėnesių, priklausomai nuo darbo stažo, įspėjimo laikotarpiai irgi trumpėja iki 1-4 mėnesių: keturių mėnesių įspėjimas taikomas tik nėščiai moteriai, kai likviduojama institucija.
Tiesa, siūloma didinti priemokas ir priedus bei nustatyti, kad priedų ir priemokų suma, neskaitant apmokėjimo už viršvalandžius ar darbą per šventes, neviršytų 90 proc. pareiginės algos, o priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą – neviršytų 80 proc. Šiuo metu galioja 70 ir 60 proc. „lubos".
Didžiausią susirūpinimą V. Baneliui kelia tai, kad pagal pataisas struktūrinių pertvarkymų metu, kai atsiranda poreikis mažinti etatų skaičių, atleidžiamam valstybės tarnautojui nebūtų siūlomos kitos pareigos.
„Vidaus reikalų ministerijos ir Vyriausybės parengtu Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektu norima keisti atostogų, priedų ir kitų socialinių garantijų reguliavimą. Motyvuojama tai paprastai – keičiantis Darbo kodeksui, turi keistis ir Valstybės tarnybos įstatymas. Tik buvo pamirštas esminis dalykas – valstybės tarnautojams keliami papildomi reikalavimai ir apribojimai, todėl tos pačios taisyklės nebūtinos", - aiškina V. Banelis.
Remiantis jo laišku, priartinus šį teisės aktą prie naujo, bet dar neįsigaliojusio Darbo kodekso, bus reikšmingai bloginamos tarnautojų sąlygos.
„Didžiausią nerimą kelia tai, kad pertvarkų metu atleidžiami pareigūnai būtų paliekami likimo valiai. Jiems nebūtų siūlomos lygiavertės ar žemesnės pareigos, kaip yra šiuo metu. Vietoje to siūlomos išeitinės išmokos. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės sudaromos sąlygos ir neribotos galimybės be objektyviai pagrįstų priežasčių atleisti valstybės tarnautojus", - aiškina V. Banelis.
„Net neabejoju, kad socialinių garantijų mažinimas prisidės ir prie ilgą patirtį sukaupusių, gerai dirbančių ir kompetentingų valstybės tarnautojų skaičiaus mažinimo. Pastariesiems nebūtų siūlomos kitos pareigos ir mokamos mažesnės išeitinės kompensacijos nei dirbusiems trumpesnį laiką", - apgailestauja pareigūnų susivienijimo vadovas.
V. Banelis mano, kad priedų ir priemokų didinimas nesprendžia problemos, mat priedai ir priemokos skiriami vienasmeniu vadovo sprendimu ir tai tėra laikina priemonė, neturinti nieko bendro su nuolatiniu darbo užmokesčio didinimu valstybės tarnautojams.
„Valstybės tarnybos įstatymas nebūtinai turi būti siejamas su liberaliais santykiais. Neturėtume sekti darbuotojų padėtį bloginančio Darbo kodekso pėdomis", - mano pareigūnų atstovas.
„Turėtume kurti savo atskirą sistemą, padėsiančią valstybės tarnautojams sėkmingai pasinaudoti karjeros galimybėmis ir sudarančią galimybes didinti pastoviosios dalies darbo užmokestį. Be to, dėl darbo specifikos statutinių pareigūnų teisiniai santykiai gali būti reglamentuojami kitaip nei Darbo kodekse ar Valstybės tarnybos įstatyme", - mano V. Banelis.