Parlamento konservatoriai – Vilius Semeška, Jurgis Razma, Bronislovas Matelis, Irena Haase, Jonas Gudauskas bei Andrius Kupčinskas – registravo įstatymines pataisas, kuriomis siūloma numatyti, kad tarybos nariai galėtų gauti ne didesnę nei 0,2 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) išmoką – apie 370 eurų.
„Šiuo metu savivaldybės taryboms yra palikta diskrecija savo priimamuose reglamentuose pačioms nusistatyti išmokos dydį ir tvarką. Atlikti tyrimai, STT analizė parodė, kad toks reguliavimas yra ydingas, neužtikrinantis lygiateisiškumo, skaidrumo ir sąžiningumo principų“, – nurodo teisės akto pakeitimų iniciatoriai.
Be maksimalaus išmokų dydžio, Vietos savivaldos įstatyme siūloma sudaryti baigtinį sąrašą prekių ir paslaugų, už kurias būtų galima atsiskaityti būtent tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis. Numatoma, kad tarybos nariai už šias lėšas negalės nuomotis biuro patalpų, taip pat tikslinama transporto išlaidų samprata.
„Leidžiama apmokėti tik už savivaldybės tarybos nario naudotą kurą transportui, kurį tarybos narys tiesiogiai naudoja tarybos veiklai ir viešojo transporto bilietus“, – teigiama įstatymo aiškinamajame rašte.
Siekiant užkardyti piktnaudžiavimą mokesčių mokėtojų lėšomis, parlamentarai siūlo didinti atskaitomybę – įpareigoti savivaldybes ne rečiau kaip kiekvieną ketvirtį savo interneto svetainėse atnaujinti tarybos narių išlaidų informaciją. Taip pat siūloma kas du metus atlikti nepriklausomą išmokų panaudojimo ir apskaitos auditą.
Seimui apsisprendus, nauja tvarka įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 d.
ELTA primena, kad klausimai dėl savivaldybių tarybų narių išlaidų skaidrumo kilo po to, kai visuomenininkas Andrius Tapinas ėmėsi tyrimo dėl galimo savivaldos biudžeto pinigų švaistymo.
Dėl susiklosčiusios situacijos savivaldybėse, A. Tapinas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą. Neringos, Mažeikių bei Šaulių savivaldybėse tyrimai jau inicijuoti.
Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra.
Siekiant išspręsti susidariusią situaciją, Seime gimsta siūlymas aiškiau riboti, kiek ir kam politikai galėtų leisti mokesčių mokėtojų finansus. Registruoti keli Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai, kuriais norima nustatyti konkrečias tarybos narių veiklai skirtų lėšų lubas, taip pat griežtinti atskaitomybę rinkėjams, numatyti aiškių auditų ir patikrų tvarką.
Tuo metu Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovai mano, jog įstatymu reikėtų nustatyti nuolatinį, fiksuotą savivaldos politikų atlyginimą.
Tokiai idėjai paramą išreiškė šalies vadovas Gitanas Nausėda bei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Pasak jų, tarybos nariams skiriamas atlyginimas galėtų būti diferencijuojamas pagal skirtingas savivaldybes ir darbo intensyvumą.