Parlamentarai prašo Vyriausybės vadovo užkirsti kelią, pasak jų, galimam brutaliam Konstitucijos laužymui aukščiausiu lygmeniu, kuomet bandoma ignoruoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį nugriauti nelegaliai pastatytą „Vijūnėlės dvarą“.
Į Vyriausybės vadovą trečiadienį kreipėsi Aistė Gedvilienė, Irena Haase, Arvydas Anušauskas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis ir Vytautas Bakas.
Pasak jų, pirmadienį vykusiame Druskininkų tarybos posėdyje buvo svarstomas vienintelis klausimas – „Vijūnėlės dvaro“ išsaugojimas. Po šio posėdžio viešojoje erdvėje aprašytas Druskininkų savivaldybės tarybos narių kreipimasis į ministrą pirmininką, kuriame nurodoma, kad „Vyriausybė ir Druskininkų savivaldybė turėtų aktyviai bendradarbiauti ir kompleksiškai spręsti susidariusią situaciją bei rizikų, kylančių iš Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjamos administracinės bylos, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) nagrinėjamos bylos įvertinimo ir mažinimo”.
Viešojoje erdvėje prasidėjo diskusiją apie galimą taikos sutartį, – neva ją sudarius, nelegaliai pastatytas pastatas gali būti „išsaugotas“ ir tokiu būdu „įteisintas“. Tai patvirtino ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, komentuodamas, jog „tokia galimybė yra, juolab kad (...) daug metų pastatas stovi”.
„Pirmiausiai nemaloniai stebina aplinkos ministro komentaras, suponuojantis galimybę priimti mistinį „galutinį sprendimą”, kuomet Aukščiausiojo Teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Negana to, Druskininkų savivaldybės tarybos kreipimesi manipuliuojama būsimu Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu, tačiau tas pats LAT yra pripažinęs, jog statinio nugriovimas, kaip neteisėtų statybų šalinimo priemonė, pripažįstamas proporcingu ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Todėl jau dabar kalbėti apie EŽTT nustatytą žalą ieškovams, tuo labiau ją prilyginti „Vijūnėlės dvaro išpirkimo kainai“, jei būtų pasirašyta taikos sutartis, yra mažų mažiausiai neteisinga.
Kreipiamės į ministrą pirmininką, tikėdamiesi pastarojo veiksmų užkertant kelią šiam brutaliam Konstitucijos laužymui“, – pažymėjo A. Gedvilienė.
Seimo narių grupė kreipimesi į ministrą pirmininką ragina dėl parlamentarų Artūro Skardžiaus, Gedimino Kirkilo, Petro Gražulio ir kitų Seimo narių grupės bei Druskininkų savivaldybės daromo spaudimo, susijusio su „Vijūnėlės dvaro“ likimu, ieškoti kitokių sprendimo būdų, o ne imtis veiksmų, kurie iš principo reikštų Konstitucijos pažeidimą aukščiausiu lygiu.
„Tikime, kad bus užkirstas kelias valstybei žalingų principų įgyvendinimui ir pavojingo precedento formavimui. Lietuvos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs, jog valdžios turi būti atskirtos, pakankamai savarankiškos, bet tarp jų turi būti pusiausvyra. Lietuvoje parlamentas leidžia įstatymus, Vyriausybė juos įgyvendina, teismai vykdo teisingumą, tačiau kažin kokių interesų vedama Seimo narių grupė bando skatinti Aukščiausiojo Teismo sprendimų nevykdymą. Negana to, „Vijūnėlės dvaro“ istorija minima ir vadinamojoje teisėjų byloje, kurioje, įtariama, už palankius teisėjų sprendimus buvo žadėti ir mokėti kyšiai, ir ši byla dar nesibaigė“, – teigė A. Gedvilienė.
Seimo pranešime spaudai primenama, kad liepos 12 d. LAT antrą kartą paskelbė, jog pastatas, esantis Turistų g. 13, dar žinomas kaip „Vijūnėlės dvaras“, Druskininkuose, turi būti nugriautas. Liepos 23 d. Seimo posėdžio metu parlamentaras Artūras Skardžius perskaitė Seimo narių grupės kreipimąsi į ministrą pirmininką, raginant ignoruoti LAT galutinę ir neskundžiamą nutartį nugriauti nelegaliai pastatytą „Vijūnėlės dvarą“, taip pat prašydamas „nedelsiant ieškoti būdų, kad būtų galima išsaugoti ir perimti šį įrengtą ir miestą puošiantį pastatą visuomenės poreikiams”.
Liepos 29 d. dėl Seimo narių grupės galimai antikonstitucinio kreipimosi, kuriuo raginama nepaisyti Konstitucijoje įteisinto valdžių padalijimo principo, bei sukurti precedentą, kuris iš principo kelia grėsmę demokratijai, Seimo nariai Aistė Gedvilienė, Vytautas Bakas, Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis, Arvydas Anušauskas kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.