Po pateikimo 109 Seimo nariai balsavo už Teismų įstatymo pataisas, nė vienas nebuvo prieš, penki susilaikė.
„Įstatymų projektų paketas numato tris esminius pokyčius. Pirma, keičiamas atrankų į teisėjus organizavimo modelis, antra, numatoma specializuotų apygardos administracinių teismų pertvarka, ir trečia, atveriama galimybė reikšmingą teisinę patirtį valstybės tarnyboje turintiems asmenims pretenduoti į specializuotą pirmosios instancijos apygardos administracinį teismą“, – teigė prezidento vyriausioji patarėja teisės klausimais Jūratė Šovienė.
Anot Prezidentūros, šiuo metu vykdomų pretendentų į teisėjus atrankų procedūra yra itin biurokratinė, paremta pertekliniais formaliais reikalavimais, todėl siūloma vykdyti nuolatinę pretendentų į apylinkės bei apygardos pakopų teismų teisėjus atranką, atsisakant atrankų į konkrečius teismus ar teismų rūmus.
Kaip perteklinio taip pat siūloma atsisakyti reikalavimo teisėjui dalyvauti atrankoje, kai jis siekia persikelti iš vieno tos pačios pakopos teismo į kitą bei iš vienų rūmų į kitus to paties teismo viduje.
Pagal projektą, apygardos administraciniai teismai būtų reorganizuoti įsteigiant vieną Lietuvos apygardos administracinį teismą.
Be to, siūloma pakeisti teritorinio teismingumo taisykles, atsisakant išimtinio tam tikrų kategorijų administracinių ginčų teismingumo Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Bylos būtų skiriamos nagrinėti tuose teismo rūmuose, kurie yra arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios ar buveinės vietos.
Pagal pataisas, apygardos administracinio teismo teisėju galėtų būti skiriami apylinkės teismo teisėjams nustatytus reikalavimus atitinkantys kadenciją baigę Seimo kontrolieriai, Lietuvos administracinių ginčų komisijos, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Mokestinių ginčų komisijos, Konkurencijos tarybos pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai bei asmenys, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio darbo viešojo administravimo srityje stažą.
Šiuo metu tokie asmenys gali pretenduoti tik į bendrosios kompetencijos apylinkės teismus.
„Šiuo metu tik vos keli procentai pretendentų į teisėjus yra ne iš teismų, o iš mokslo pasaulio, kitų valstybės institucijų bei privataus sektoriaus. Taigi teismų sistema lieka palyginti uždara“, – sakė J. Šovienė.
Nors patarėja teigė, kad teikiami siūlymai turėtų priartinti teismus prie žmonių, Seimo nariai nuogąstavo, kad atsitiks priešingai.
„Regionų merai sako, kad ne priartės teismai prie žmonių, o atitols. Štai Pakruojo rajonas sunerimęs, kad reikės vykti į Joniškį. Aštuoni tūkstančiai posėdžių per metus, atvirai pasakius, tie žmonės dažniausiai nepasiturintys, statistika rodo, neturintys net automobilių, Manoma, kad policijai didžiulis krūvis bus, kad reikės policijai vežioti į tuos teismus“, – sakė opozicinių „valstiečių“ atstovas Stasys Tumėnas.
„Kaip čia yra, kad jūsų ketinimai gali būti geri, bet ar tai tikrai nesmukdys dar daugiau regionų? Trys Pakruojo teisėjai nuvažiuos į Joniškį tęsti darbo, bet kaip su žmonėmis?“ – klausė jis.
J. Šovienė teigė, kad projektais jokių teismo rūmų uždarymo klausimas nesprendžiamas.
„Teisėjų regionuose trūksta, pretendentai nedalyvauja atrankose“, – teigė ji.
„Prezidento institucija siūlo šį klausimą spręsti ne uždarant rūmus, o nustatant platesnį apylinkių teismų teismingumą“, – pridūrė patarėja.
Kita vertus, ji tvirtino, kad apylinkių teismų teisėjų darbo krūvis Skuode ir Vilniuje negali smarkiai skirtis.
Seimui priėmus teikiamus įstatymų projektus, nuostatos dėl pretendentų į teisėjus atrankos modelio pakeitimo, teismo posėdžių organizavimo nuotoliniu būdu ir reikalavimų asmenims, siekiantiems tapti apygardos administracinio teismo teisėjais, įsigaliotų nuo 2022-ųjų sausio. Tuo metu pakeitimai dėl Lietuvos apygardos administracinio teismo įsteigimo ir su tuo susijusių klausimų – nuo 2023 metų pradžios.