Pavasario sesijos darbus pristatys Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Vyriausybės teikiamus įstatymų projektus – ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, savo svarbiausius siūlomus projektus apžvelgs Seimo frakcijos.
Pavasario sesijos darbų programos projekte – daugiau kaip 430 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 89, prezidentas Gitanas Nausėda – 7, Seimo nariai (frakcijos) – 228 teisės aktų projektus. Dalis į darbų programą įrašytų projektų jau yra pateikti ankstesnėse sesijose ir bus tęsiamas tolesnis jų svarstymas.
Pasak Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos, lyginant su ankstesnės kadencijos atitinkama sesija darbų programoje yra 150 projektų mažiau.
„Galima pasidžiaugti, kad „teisėkūros infliacija“ šiek tiek mažėja“, – sakė jis Eltai.
Į pirmojo posėdžio darbotvarkę įtrauktos prezidento G. Nausėdos vetuotos Medžioklės įstatymo pataisos dėl naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje įteisinimo, Kredito unijų įstatymo, Rinkimų kodekso pakeitimai.
Taip pat bus pateikta opozicijos iniciatyva sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, kuri atliktų parlamentinį tyrimą dėl energetikos politikos įgyvendinimo ir valdymo, „kuriuo galimai buvo pažeistas viešasis interesas ir vartotojų teisės“.
Tarp svarbiausių pavasario sesijos darbų – krašto apsaugos stiprinimas ir jos finansavimo didinimas, socialinio saugumo projektai, energetinės nepriklausomybės stiprinimas, ekonomikos ir finansų srities klausimai.
Pavasario sesijos metu Seimas išklausys prezidento metinį pranešimą, bus pateikta Vyriausybės 2023 m. veiklos ataskaita.
Sesijos metu, nuo kovo 10 d. iki birželio 30 d., planuojama surengti 54 posėdžius. Iš jų 4 bus skirti opozicinių frakcijų darbotvarkėms.
Seimas spręs dėl V. Gapšio atleidimo iš komiteto pirmininko pavaduotojo pareigų
Sekmadienį pirmajame Seimo pavasario sesijos posėdyje pralamentas spręs dėl laivės atėmimo bausme nuteisto Vytauto Gapšio atleidimo iš Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininko pavaduotojo pareigų.
„Pavaduotojas, kuris negali eiti savo pareigų, neturi tų pareigų užimti. Kaip žinome, Vytautas Gapšys formaliai Seimo nario statusą išlaiko, bet dirbti Seimo nario darbo, būnant įkalinimo įstaigoje, nėra galimybių ir turbūt artimiausiu metu nebus“, – Eltai teigė Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma.
„Jeigu yra taikoma įkalinimo bausmė, ji negali būti su kažkokiomis išlygomis tam tikrą darbą dirbantiems asmenims“, – pabrėžė politikas.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį Seime surengta apkalta laisvės atėmimo bausme nuteistam parlamentarui V. Gapšiui nepavyko.
Nors parlamentui buvo teikti 4 nutarimai, kuriuose nurodytu pagrindu Seimo narys galėjo būti pašalintas iš pareigų, visgi nė vienas iš jų nesulaikė reikiamo 85 parlamentarų palaikymo. Iš viso balsavime dalyvavo 122 Seimo nariai.
Praėjusių metų lapkričio 22 dieną Apeliacinis teismas „MG Baltic“ byloje „darbiečiui“ V. Gapšiui skyrė 4 su puse metų nelaisvės.
Seimas spręs, ar dviems savaitėms pratęsti parlamentinės VSD pranešėjo komisijos darbą
Seimas taip pat spręs, ar pratęsti laikinosios parlamento komisijos, tiriančios pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją, darbą.
Savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui ji turėjo pateikti dar iki kovo 10 d., tačiau trečiadienį posėdžiavusi komisija nusprendė prašyti parlamento pratęsti išvados pateikimo terminą iki kovo 26 d.
Kaip Eltai anksčiau yra teigęs parlamentinio tyrimo komisijos pirmininkas Vytautas Bakas, toks sprendimas priimtas dėl ilgai trunkančių teisinių informacijos išslaptinimo procesų. Pasak V. Bako, komisija „iš esmės darbą baigė“, o daugiausia sunkumų kelia – uždarų posėdžių metu pateiktos informacijos išslaptinimas.
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tirianti komisija taip pat nori įpareigoti Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) pateikti prašomus kriminalinės žvalgybos metu surinktus duomenis: dokumentus, nuotraukas, garso įrašus, filmuotą medžiagą ir kitus duomenis, tiesiogiai susijusius su komisijos atliekamu tyrimu.
ELTA primena, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija siekia atsakyti į klausimus, ar 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją.
Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento G. Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija nori išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.
Seime – prezidento vetuotos pataisos dėl naktinių taikiklių įteisinimo
Sekmadienį Seimas spręs ir dėl prezidento vetuotų Medžioklės įstatymo pataisų, kuriomis įteisintas naktinių taikiklių naudojimas.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda grąžino parlamentui įstatymo projektą dar praėjusių metų gruodį, nurodydamas, jog naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje nėra siekiant kovoti su afrikiniu kiaulių maru ar prisidėti prie geresnio pasirengimo krašto gynybai.
Be to, prezidento vertinimu, įteisinus naktinius taikiklius, būtų labai sunku užtikrinti tokių prietaisų naudojimo kontrolę – ir administracinė, ir baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą naktinių taikiklių naudojimą faktiškai taptų nepritaikoma.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį parlamentas nusprendė nuo gegužės medžiotojams leisti naudotis naktinio matymo taikikliais. Visgi, Medžioklės įstatymo pataisas palaikė tik 69 parlamentarai – siekiant atmesti prezidento veto, už tai turi balsuoti bent 71 Seimo narys.
Prieštaringų vertinimų sulaukusio įstatymo iniciatoriai pasiūlė įteisinti naktinio matymo prietaisus medžioklėje, tačiau ragino aiškiai reglamentuoti ir riboti jų naudojimą. Projekte numatyta, kad naudoti naktinius taikiklius būtų galima medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras.
Į prezidentą su prašymu vetuoti šį Seimo sprendimą kreipėsi eilė parlamentarų, oponavusių taikiklių įteisinimui. Grąžinti įstatymą parlamentui ragino ir Lietuvos žaliųjų partija, rengusi demonstraciją Daukanto aikštėje.