G. Landsbergis atkreipia dėmesį, kad Lietuva nėra pripažinusi Palestinos valstybės, todėl tokia atstovybė būtų žemesnio rango ir turbūt vadintųsi Palestinos ryšių su Baltijos šalimis biuru. Tačiau ar tai nebus pirmas žingsnis link ambasados įsteigimo ir Palestinos kaip valstybės pripažinimo?
„Šiuo metu santykiai tarp Izraelio Valstybės ir Palestinos yra paaštrėję, kol kas nėra prielaidų, kurios vestų į taikų abiejų pusių konflikto sureguliavimą. Nors praėjusiais metais konkuruojantys palestiniečių judėjimai „Hamas“ ir M. Abbaso vadovaujamas „Fatah“ pasirašė Palestinos vienybės susitarimą, tačiau „Hamas“ vis dar nenusiginkluoja ir nepripažįsta Izraelio Valstybės. Be to, JAV ką tik sustabdė paramos teikimą Palestinos autonomijai būtent dėl jos sąsajų su terorizmu. Parama sustabdyta tol, kol per Palestinos autonomijos kankinių fondą bus mokamos stipendijos palestiniečių žuvusių, sužeistų, ar įkalintų už dalyvavimą atakose prieš Izraelį, šeimoms”, - sako L. Kasčiūnas.
G. Landsbergis teigė, kad visa ši situacija rodo, kad kvietimas palestiniečiams Lietuvoje įsteigti Palestinos atstovybę Baltijos šalims mažų mažiausiai yra ankstyvas ir neapgalvotas. „Klausimas, ar toks santykių su Palestina pakėlimas į aukštesnį lygį atitinka Lietuvos interesus. Lietuva, kaip ir visa tarptautinė bendruomenė, pirmiausia turi kviesti abi puses imtis neatidėliotinų veiksmų, kad būtų išvengta bet kokių provokacijų ir smurto ir ieškoma galimybių pradėti taikos derybas. Būtent tai yra vienintelis kelias pasiekti ilgalaikę taiką ir stabilumą regione, užtikrinti saugų gyvenimą žmonėms. Ir tik galutinai paaiškėjus Palestinos statusui, būtų galima pradėti svarstyti atstovybių steigimo Lietuvoje klausimus“, - sakė G. Landsbergis.