„Galima apibūdinti dabartinį etapą, kaip situacijos išsiaiškinimo pabaigą. Jau yra atliktas viešbučio ir atskirų jo dalių vertinimas, klausimas ne kartą aptartas valdyboje, išsiaiškinta dėl nuomos kainų struktūros Vilniaus mieste. Aiškinimosi etape liko paskutinė stadija, Seimo valdyba yra paprašiusi frakcijų pozicijos. Tikiuosi, kad per savaitę kitą frakcijos savo poziciją išsakys“, – „Delfi“ sakė Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Jurgis Razma.
Pasak jo, preliminariai frakcijos jau savo nuomonę yra pasakiusios.
„Drįsčiau tvirtinti, kad beveik visos opozicinės frakcijos yra prieš, o valdančiosios – už viešbučio atsisakymą. (…) Buvo laukiama ir naujojo kanclerio, nes tai yra pakankamai reikšmingas ūkinis veiksmas. Jeigu būtų sutarta, kad jo imamasi, tai reikėtų daryti tuomet, kai yra nuolat dirbantis kancleris. Tikiuosi, kad iki vasaros tarpo tarp sesijų jau bus priimtas politinis sprendimas šiuo klausimu“, – sakė J. Razma.
Seimo vicepirmininkas mano, kad, jeigu būtų apsispręsta atsisakyti Seimo viešbučio, tą būtų galima padaryti jau nuo kitų metų sausio 1 dienos.
„Jeigu mes priimame sprendimą iki vasaros, tuomet Seimo nariams liktų pusmetis persikelti į išsinuomotus butus, išspręsti išmokų reglamentavimą ir jų skyrimą. Tai yra pakankamas laikas“, – svarstė J. Razma.
Pasak pašnekovo, Seimo frakcijoms yra pateikti keli variantai dėl galimo kompensacijų už nuomą dydžio.
„Yra mažesnė suma su galimybe prisimokėti iš parlamentinei veiklai skiriamų išlaidų, yra variantas su truputį didesne suma. Bus žiūrima kaip frakcijos atsakys. Iš vienos pusės, norisi, kad ta suma leistų minimaliai būtiną būstą išsinuomoti, bet kartu, kad iš visuomenės požiūrio neatrodytų, kad tai yra didelė suma“, – sakė J. Razma.
Jo nuomone, būtų galima prašyti, kad lėšos, kurios būtų gautos pardavus viešbutį, būtų skirtos Seimo kanceliarijai, kuri jas galėtų nukreipti aplinkai aplink Parlamentą sutvarkyti.
J. Razma pats palaiko idėją atsisakyti Seimo viešbučio.
„Aš manau, kad Seimas dabar yra įklimpęs į bereikalingas funkcijas: viešbučio administravimas, nustatinėjimas tvarkų, kas ten gali gyventi. Prisimename istorijas, kai pasiima (kambarį) Seimo narys, kuris gyvena ne taip toli nuo Vilniaus, apgyvendina savo atžalas, arba – apie kambarių paskirstymus – kažkam teko didesnis, kažkam mažesnis. Užsiimame kažkokiais niekais, nors Seimo paskirtis tikrai yra ne kažkokia viešbučio veikla“, – dėstė pašnekovas.
Negalvoja, kad pavyktų labai sutaupyti
Tuo tarpu Seimo pirmininkės pavaduotojas iš Lietuvos socialdemokratų partijos Julius Sabatauskas labiau nepritaria, negu pritaria Seimo viešbučio atsisakymui.
„Sakoma, kad gausime naudą, kai parduosime viešbutį. Už tuos pinigus neva bus galima dvidešimt metų mokėti Seimo natriams, kuriems reikėtų suteikti gyvenamą plotą, kompensacijas. Argumentas prieš: pinigai eina ne į Seimo, o į valstybės biudžetą. Kiekvienais metais Seimas asignavimus gauna iš naujo. Nėra garantijos, kad tie pinigai bus priskaičiuoti“, – sakė J. Sabatauskas.
Parlamentaras taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniuje būsto nuomos kainos vis kyla.
„Burbulas auga, nežinia, kada jis sprogs. Kainos yra milžiniškos. Dabar kiekvieną kartą skaičiuodami, kiek kainuoja išlaikyti Seimo viešbutį, skaičiuoja vis būsimus remontus, kurių Seimo viešbutis tiek tikrai neturi. Ankstesnės kadencijos valdyboje buvo suskaičiuota, kad vieno būsto išlaikymas per mėnesį kainuoja 73 eurus. Dabar tie paskaičiavimai išsipučia vos ne iš lubų. Mano nuomone, spręsti tą klausimą per kompensacijas kainuos brangiau negu išlaikyti pastatą“, – sakė J. Sabatauskas.
Pasak jo, skirtingose pasaulio šalyse tas klausimas sprendžiamas skirtingai.
„Ypatingos ekonominės naudos nematau, o, žiūrint tik iš principo, kad parlamentarai patys turėtų pasirūpinti, tada taisyklės turėtų būti aiškios nuo pat pradžių, kad nebūtų taip, kad jos keičiasi viduryje kadencijos“, – sakė J. Sabatauskas.
Paskaičiavo metines išlaikymo išlaidas
Iš Seimo kanceliarijos frakcijoms pateiktos informacijos matyti, kad Seimo viešbučio vidutinės metinės išlaikymo išlaidos per paskutinius 5 metus (2016– 2020 m.) sudarė 281 tūkst. eurų.
Parlamentarams pateiktame dokumente aprašyta bendroji informacija apie viešbutį. Ji matoma žemiau pateikiamoje lentelėje.
„Įvertinus ateinančių 5 metų pastoviąsias viešbučio išlaikymo ir eksploatavimo išlaidas bei reikalingų atlikti darbų (norint, kad pastatas būtų eksploatuojamas tinkamai, nusidėvėjusios inžinerinės sistemos atnaujintos, o gyvenamosios patalpos įrengtos tvarkingai) numatomas vertes, Seimo viešbučio išlaikymo išlaidos ateinantiems 5 metams (2021–2025 m.) vidutiniškai sudarytų apie 575 tūkst. Eur kasmet“, – rašoma dokumente.
Pagal jį, skaičiuojant ilgo laikotarpio (šiuo atveju 2016–2025 metų) išlaidas, vidutinės metinės Seimo viešbučio išlaikymo išlaidos sudarytų apie 428 tūkst. eurų.
Dokumente parlamentarams pateikiama informacija apie butų nuomos kainas Vilniuje.
Siūlymai dėl kompensacijų
Seimo kanceliarijos vertinimu, kompensacijos būsto nuomai dydį būtų tikslinga susieti su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu iki mokesčių (toliau – VMDU), kurio augimas kompensuotų būsto nuomos kainų didėjimą. Naujausiais duomenimis 2020 m. IV ketv. VMDU sudarė 1 512,30 euro.
Atsižvelgiant į buvusios (2016–2020 m.) ir dabartinės (2020–2024 m.) Seimo kadencijos narių sudėtį, ir tai, kad Seimo narių, kuriems suteikiama gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje gyventi, vidutiniškai būna apie 60, išlaidos metams, nustačius skirtingus kompensacijos būsto nuomai dydžius, pagal kanceliarijos skaičiavimą, būtų tokios:
„Nustatyto dydžio kompensacija būtų pridedama prie parlamentinei veiklai skiriamų lėšų. Tokiu būdu Seimo narys galėtų savarankiškai spręsti, kokią apgyvendinimo paslaugą jam pasirinkti (ilgalaikė nuoma, keletas nakvynių per savaitę viešbutyje, mikrorajono būsto nuomai pasirinkimas pagal poreikius, transporto išlaidos ar kt.)“, – rašoma dokumente.