Tokioms Ribojamųjų priemonių įstatymo pataisoms praėjusią savaitę pritarė Vyriausybė. Įstatymo projektu numatoma, kad Baltarusijos piliečiai, kertantys Lietuvos sieną su Šengeno viza, pasieniečių būtų papildomai vertinami ir tikrinami dėl galimų rizikų. Tokia tvarka Rusijos piliečiams jau galioja.
Kaip ir ankstesniu sprendimu, įstatymo pataisose numatyti ribojimai dėl vizų išdavimo rusams ir baltarusiams. Numatomos išimtys tiems asmenims, kurie yra Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos (ES) šalių piliečių šeimos nariai, tarptautinius vežimus vykdančių ekipažų įgulų nariai. Taip pat ribojimai negaliotų asmenims, kurie atvyksta į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių.
Įstatymo projektu taip pat siūloma patikslinti nacionalinių sankcijų taikymą juridiniams asmenims – siūloma numatyti ribojimus Rusijos verslininkams, nepaisant to, ar jie turi leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje.
Taip pat siekiama riboti juridinių asmenų teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą įvertinus, ar Rusijos pilietis yra konkretaus juridinio asmens naudos gavėjas pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą.
Seimui priėmus įstatymo pataisas, ribojamųjų priemonių taikymas būtų pratęstas nuo šių metų gegužės 3 d. iki 2025 m. gegužės 2 d.
Pernai pavasarį Seimas įtvirtino nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projektu metams sugriežtinta leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo, elektroninio rezidento statuso suteikimo tvarka. Be to, uždraustas Rusijos piliečių judėjimas per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną. Taip pat apribota Rusijos piliečių teisė įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje.
Visgi, prezidentas vetavo šį įstatymą. Šalies vadovas nurodė, kad parlamentui reiktų laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams. Visgi, tuo metu Seimas G. Nausėdos veto atmetė.