Po pateikimo 41 balsu „už“, 18 parlamentarų balsavus „prieš“ ir taip pat 18 susilaikius pritarta Seimo nutarimo projektui, kad „Romuvai“ būtų suteiktas valstybės pripažinimas. Projektas toliau bus nagrinėjamas Seimo komitetuose, o vėliau jis grįš į plenarinių posėdžių salę svarstymui.
Projektą pristatęs Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius pažymėjo, kad jis teikiamas siekiant įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą.
„2019 metais Seimui nepritarus nutarimo projektui, religinė bendrija kreipėsi į EŽTT dėl galimai diskriminacinio pobūdžio Seimo nutarimo, nes ji buvo traktuojama kitaip nei panašioje padėtyje esančios religinės bendruomenės, kurioms valstybės pripažinimo statusas buvo suteiktas“, – sakė T. V. Raskevičius.
„EŽTT nustatė konvencijos pažeidimus, Strasbūro teismas konstatavo, kad religinės bendrijos prašymas dėl pripažinimo suteikimo buvo nagrinėjamas neobjektyviai“, – priminė komiteto vadovas.
Prieš tokio statuso „Romuvai“ suteikimą kalbėjęs Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Viktoras Pranckietis tvirtino, kad „Romuva“ negali būti vertinama kaip pagonių tikėjimo tradicijų tęsėja.
„Manau, kad to, kas yra parašyta, tęstinumas kažkokių tradicijų, nebuvo kelis šimtus metų, turbūt ir daugiau, ir mes dabar imame atgaivinti, manau kad tai vienintelis gražus tikslas, tai siekimas gauti tos srities pinigų. Raginu nebalsuoti“, – sakė V. Pranckietis.
Socialdemokratas Algirdas Sysas teigė, kad po EŽTT sprendimo, jog „Romuvos“ prašymas nagrinėtas neobjektyviai, „reikia atsiprašyti dalies Lietuvos piliečių ir ištaisyti klaidą“.
„Žiūrėkime į Konstituciją, žmogaus teises ir laisves. Nori jie tikėti į šį dievą, jie ir tikės. Kodėl mes turime reguliuoti vienų ar kitų žmonių teisę į ką nors tikėti?“ – kalbėjo A. Sysas.
Seimas 2019 metais svarstė „Romuvos“ prašymą suteikti valstybės pripažintos religinės bendruomenės statusą, tačiau jį atmetė.
„Romuva“ šį sprendimą apskundė EŽTT ir šis birželio mėnesį paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos Žmogaus teisių konvenciją, nes prašymą nagrinėjo neobjektyviai.
Pagal įstatymą, Seimui atsisakius suteikti valstybės pripažinimą religinei bendrijai, ši pakartotinai su tokiu prašymu gali kreiptis tik po dešimties metų, tačiau, pasak komiteto vadovo T. V. Raskevičiaus, po teismo sprendimo laukimo terminas netaikomas.
„EŽTT konstatavo, kad religinės bendruomenės statusas „Romuvai“ nesuteiktas neobjektyviai, todėl, kadangi pats sprendimas buvo ydingas, jam neturėtų būti taikomas ir laukimo terminas“, – BNS anksčiau yra sakęs Žmogaus teisių komiteto vadovas.
Su valstybės pripažinimu „Romuva“ įgytų teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, sudarytos santuokos būtų pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje.
Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų.