Dviejų iš jų kandidatūros pernai balandį Seime jau buvo atmestos. Šios kadencijos parlamentarai dėl jų planuoja balsuoti po savaitės.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkė Sigita Rudėnaitė Seimui iš naujo svarstyti pateikė advokatės Giedrės Lastauskienės ir LAT teisėjo Algio Norkūno kandidatūras.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen į KT siūlo Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovą Andrių Kabišaitį. Buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pernai balandį į KT teikė buvusios KT kanclerės Ingridos Danielienės kandidatūrą.
V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad A. Kabišaitis jau 14 metų vadovauja Seimo kanceliarijos Teisės departamentui, jis kasdien vertina teisės aktų projektų atitiktį Konstitucijai, ne kartą yra atstovavęs Seimui KT, rengęs jam paaiškinimus.
Pats kandidatas tvirtino, kad dirbdamas parlamente siekiantis užtikrinti Konstitucijos principų laikymąsi įstatymų leidybos procese.
„Esu įsitikinęs, kad didžiausią grėsmę Konstitucijai, teisinei santvarkai kelia Konstitucijos ir oficialiosios konstitucinės doktrinos nežinojimas. Visuomenė, kuri nežino Konstitucijos, kuri nežino konstitucinės doktrinos, negali apginti turimų teisių, turimų galimybių“, – teigė A. Kabišaitis.
Antrą kartą Seimui advokatės G. Lastauskienės kandidatūrą teikusi prezidento patarėja Jūratė Šovienė akcentavo, kad tai aukščiausios kvalifikacijos teisininkė, kuri užsiima moksline veikla ir advokatės praktika.
Pati G. Lastauskienė sakė, kad jos turima teoretikės ir praktikės patirtis leidžia matyti teisės visumos vaizdą.
Atsakydama į teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos klausimą dėl vertybių žmogaus teisių srityje, teisininkė tvirtino esanti tradicinės santuokos šalininkė, tačiau kaip teisininkė nenormalia vadino situaciją, jog iki šiol nėra įteisinta tos pačios lyties partnerystė.
Teisininkė prognozavo, kad ateityje KT gali tekti spręsti nacionalinio tapatumo klausimus.
„Manau, kad pagrindiniu iššūkiu Konstituciniam Teismui artimoje ateityje gali tapti nacionalinio tapatumo klausimo nagrinėjimas, apibrėžiant, koks yra šiandieninės Lietuvos nacionalinis tapatumas ir ką realiai, o ne deklaratyviai reiškia tautos suvereniteto kategorija sąveikoje su Lietuvos buvimu Europos Sąjungos dalimi ir Lietuvos įsipareigojimais tarptautinei bendruomenei“, – sakė G. Lastauskienė.
LAT vadovė S. Rudėnaitė tvirtino šio teismo teisėjo A. Norkūno kandidatūrą teikianti antrą kartą ne dėl kokios nors savo ambicijos, bet dėl to, kad jis ir kaip žmogus, ir kaip profesionalas savo darbu yra nusipelnęs, jog būtų įvertintas paskyrimu į KT.
Pasak S. Rudėnaitės, jau tapo tradicija, kad KT visuomet dirba buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas.
„Mano požiūriu, ypač svarbu, kad Konstituciniame Teisme šalia teoretikų, šalia konstitucinės teisės žinovų, šalia grynųjų teisės žinovų dirbtų žmonės, kurie turėtų patirties ir supratimą ordinarinės teisės srityje. (...) Mano giliu įsitikinimu, būtent pratiktų indėlis ir užtikriną ryšį tarp konstitucinės doktrinos ir gyvenimo realybės, kuriai ji yra skirta“, – teigė ji.
Pernai balandį atmesti Seimas atmetė visus tris kandidatus į KT: G. Lastauskienės, A. Norkūno ir I. Danielienės.
Tuomet kaip pagrindinis priekaištas jiems minėta, jog tai nėra konstitucinės teisės specialistai.
Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo bei teisėjų Gedimino Mesonio ir Vyto Miliaus kadencija baigėsi praėjusių metų kovo 19 dieną. Jie eina pareigas, kol bus paskirti nauji teisėjai.
KT teisėjus skiria ir atleidžia Seimas.