Pasak tyrėjų, jei bus gautas reikiamas finansavimas ir genetiniai tyrimai atliekami pakankamai greitai, kitais metais jie galės patvirtinti arba paneigti, ar Našlaičių kapinėse yra palaidotas A. Ramanauskas – Vanagas.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) direktorė Birutė Burauskaitė teigė, kad kitų metų tyrimams reikėtų 85 tūkst. eurų, tačiau kol kas jiems numatyta 35 tūkst. eurų. Specialistai paaiškino, kad palaikų DNR tyrimai yra brangūs, vienas ištyrimas kainuoja 400 eurų.
Specialistai teigia, kad labai praverstų ir greitesnis tyrimų atlikimas. Šiuos tyrimus atlieka Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistai.
Vykdyti platūs tyrimai
Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis paaiškino, kad A. Ramanausko – Vanago palaikų jau ieškoma nuo 1997 metų. Per šį laikotarpį buvo surastos 1944-1947 metų aukos, ir 724 palaikai yra palaidoti Tuskulėnų kolumbariume.
Taip pat buvo nustatyta, kad 1950-1952 metais nuosprendžiai buvo įvykdyti 182 asmenims. Jų užkasimo vietos nežinomos. Centras vykdė ir jų paieškas, pasak E. Peikštenio, yra išlikęs dokumentas, kuriame rašoma, kad šio laikotarpio aukos buvo užkasamos 20-30 kilometrų spinduliu aplink Vilnių, įvairiose vietose.
„Ieškant 1950-1952 metų (palaikų – DELFI) gaudavome informacijos, kai atlikome archeologinius tyrimus Titnago gatvėje, tikėjomės, kad atrasime to laikotarpio (palaikus – DELFI), bet atradome 1941 metų, pirmųjų nacių okupacijos laikotarpių kapavietes, kuriose buvo užkasti vilniečiai“, - sakė E. Peikštenis.
Tai užfiksuota MGB kalėjimo viršininko rašte, kuris juo prašė paskirti pastovią palaikų užkasimo vietą, kuri tiktų įvairiems metų laikams. E. Peikštenis daro prielaidą, kad greičiausiai dėl to nuo 1952 metų iki 1956 metų pasmerktieji jau buvo vežami į Butyrkų kalėjimą, ir egzekucijos buvo vykdomos ten.
Žinoma, kad Butyrkose tuo laikotarpiu buvo sušaudyta 117 asmenų. Iš surinktos informacijos žinoma, kad jie paskui buvo kremuojami krematoriume ir užkasami Donskoje kapinėse ir, galimai, Komunarkos vietovėje.
Pagelbėjo artimieji
Pasak Genocido aukų muziejaus direktoriaus, didžiulis darbas buvo atliekamas ieškant žmonių palaikų, kurie buvo nuteisti mirties bausme 1956-1969 metais. Šiuo laikotarpiu buvo nuteiksti apie 206 asmenys. Dalis jų buvo apkaltinti kriminaliniais nusikaltimais, kita dalis – nuteisti pagal politinius straipsnius.
„Vyko didelės paieškos ir liudininkų apklausos, ir tik 2016 metais įvyko didelis postūmis, centro istorikas rado archyvuose kelis dokumentus, kuriuose rašoma, kad asmenys, apkaltinti kriminaliniais nusikaltimais, buvo užkasti Našlaičių kapinėse. Mums reikėjo patvirtinti šią hipotezę“, - sakė E. Peikštenis.
Pasak jo, taip pat buvo rasti keli liudininkai, kurie paprašė, kad jų pavardės būtų neviešinamos, kurie parodė Našlaičių kapinėse gana konkrečią vietą.
Pasak jo, šiemet buvo atliekami archeologiniai tyrimai. Viena jų užduotis buvo rasti to žmogaus, kuris nurodė numatomą užkasimo vietą, artimojo palaikus. Antra – patvirtinti faktą, ar šiose kapinėse gali būti užkasti asmenys, kuriems buvo įvykdyta mirties bausmė konkrečiu nurodytu laikotarpiu. Atlikus archeologinius tyrimus, šios versijos pasitvirtino.
„Buvo rasta 16 palaikų su šautiniais sužalojimais, kapeliuose – po du- tris asmenis užkasta“, - sakė E. Peikštenis.
Pasak jo, sekančiais metais keliamas uždavinys rasti A. Ramanausko- Vanago palaikus, taip pat ieškoti partizanų palaikų, kurie turėtų būti užkasti šiose kapinėse. Taip pat specialistai daro prielaidą, kad šiose kapinėse gali būti užkasti ir partizano Antano Kraujalio palaikai.
Archeologai taip pat ieškos to asmens, kurio artimieji kreipėsi, nurodydami konkrečią vietą.
„Kitąmet reikės apie 300 kvadratinių metrų ištirti, ir tik gausis viena didelė problema su DNR tyrimais, nes DNR tyrimai yra brangūs. Iš kaulinės medžiagos išskirti DNR kainuoja 400 eurų vienam asmeniui. Tai gana didelės sumos, kadangi ten yra užkasti 206 asmenys”, - E. Peikštenis.
Tyrimus vykdantys specialistai kreipiasi į visuomenę prašydami atsiliepti artimuosius, kurių giminaičiai ten galėjo būti užkasti, arba turinčių kokios nors informacijos apie šias kapines. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras žada išsaugoti besikreipusiųjų anonimiškumą.
Pastebėtas esminis sutapimas
Istorikas Dalius Žygelis paaiškino, kad buvo padarytas didelis darbas dar iki pradedant archeologinius tyrimus – tirtos bylos, kapinių planai.
„Mes turėjome labai aiškius sąrašus mirties bausme nuteistų kriminalinių nusikaltėlių, ir turėjome labai aiškią žinią, kad tie kriminaliniai nusikaltėliai, kuriems buvo įvykdyta mirties bausmė, buvo sušaudyti Lukiškių kalėjime, ir jų kūnai buvo užkasti Našlaičių kapinėse“, - sakė D. Žygelis.
Pasak istoriko, kai buvo pradėtos nagrinėti politiniais nusikaltimais Sovietų sąjungoje kaltintų asmenų sušaudymo datos, buvo pastebėtas esminis sutapimas, kad asmenų, nušautų KGB kalėjime, ir asmenų, nušautų Lukiškių kalėjime, sušaudymo datos sutampa.
„Ir tų sutapimų buvo tiek daug, kad tai negalėjo būti atsitiktinumas. Sutapo daugiau nei 10 šaudymo datų, todėl mes darėme labai aiškią prielaidą, kad tiek kriminaliniai, tiek politiniai kaliniai yra užkasti toje pačioje vietoje, tai yra Našlaičių kapinėse“, - sakė D. Žygelis.
Tačiau, pasak istoriko, Našlaičių kapinės yra tokio didelio ploto ir tokios apleistos, kad pradėti archeologinius tyrimus konkrečioje vietoje iš pradžių nesiryžta, kol neatsirado liudininkai.
„Pirmieji liudininkai atsirado lygiai prieš metus. 2016 metų gruodį į Genocido centrą kreipėsi šeima, kuri turėjo iš asmenų, susijusių su KGB, aiškią informaciją, kur yra užkastas jų giminaitis. Tai yra to žmogaus tėvas, apkaltintas politiniais nusikaltimais, sušaudytas 1958 metais. Jo kūnas buvo užkastas Našlaičių kapinėse“, - pasakojo D. Žygelis.
Pasak istoriko, žmogus kapinėse labai aiškiai parodė tą vietą, kur yra KGB darbuotojų teigimu, užkastas jo tėvas. Tai yra pietrytinė Našlaičių kapinių dalis, greta Karių kapinių tvoros ir takelio, kurie tarnavo, kaip orientyrai.
Turi kapinių planus
Archeologas Gintautas Vėlius teigė, kad tai buvo patys sudėtingiausi ir įdomiausi archeologiniai tyrimai, kuriuose jam teko dalyvauti. Pasak jo, orientuotis erdvėje jiems padėjo dvi kapinių knygos, kurių viena pildyta 1951-1965 metų laikotarpiu, kita – 1960-1983 metų laikotarpiu. Jas pildė tuometinė kapinių administracija.
„Iš pirmosios knygos buvo gauti duomenys apie atvežtųjų į kapines, mirusiųjų gimimo ir mirties datas, vardą ir pavardę, iš kokios gydymo įstaigos pristatytas kūnas. Antroje kapinių knygoje atsirado informacija apie tai, kokioje kapinių vietoje mirusieji yra palaidoti“, - pasakojo G. Vėlius.
Tačiau, pasak jo, nėra jokios dokumentuotos informacijos, kur yra palaidoti asmenys, sušaudyti Lukiškių ir MGB vidaus kalėjimuose.
„Taip pat 1962 ir 1983 metais buvo vykdoma šių kapinių techninė inventorizacija, surašytos bylos, aprašyta kiekviena tų kapinių kapavietė. Sudaryti planai. Mus itin domina kapinių planas, sudarytas 1962 metais, atlikus geodezinius matavimus pasirodo, kad planas sudarytas ganėtinai tiksliai, jis atitinka šiandieninę realią situaciją. Galima teigti, kad iš schemoje matomų kapaviečių kažkuris yra A. Ramanausko- Vanago kapas“ - sakė G. Vėlius.
Be liudininkų parodymų archeologams taip pat buvo svarbi Genocido centro istorikų padaryta sušaudytųjų teisminių bylų analizė, iš kurios žinomi visų sušaudytųjų gimimo metai, ūgis, ypatingi požymiai, egzekucijų datos, taikyti baudžiamieji straipsniai.
„Tyrinėtoje Našlaičių kapinių dalyje laidota nuo XX amžiaus 5 dešimtmečio pabaigos iki 1978 metų. Iš viso čia galėjo būti palaidota virš 2600 asmenų. Daugeliu atveju tai yra negyvi gimę kūdikiai, taip pat įvairiose gydymo įstaigose mirę asmenys, neturintys artimųjų, benamiai, aptikti neatpažinti lavonai. Taip pat šiose kapinėse užkasinėtos medicininės atliekos iš įvairių ligoninių, įvairių statybų metu, vykdytų Vilniuje tuo metu, aptikti žmonių kaulai“, - sakė G. Vėlius.
Archeologai kėlė sau tikslą iš tų 2600 asmenų kapų išskaičiuoti tuos, kuriuose teoriškai galėtų būti palaidoti sušaudyti asmenys. Jie iš pradžių neturėjo informacijos, ar sušaudytiems asmenims buvo kapinėse skirta atskira teritorija, ar, galbūt, jie buvo laidojami masinėje kapavietėje, kokiu būdu slėpti šiose kapinėse sušaudyti asmenys.
„Iš viso ištirta 14 kapaviečių, devyniose jų aptikti 16 asmenų palaikai su šautiniais kaukolių sužalojimais. Asmenys aptikti po vieną, po du arba po tris vienoje duobėje. (…) Kelių asmenų aptikimas vienoje duobėje mus iš karto nukreipdavo į tam tikrą šaudymo datą, reiškia, į tam tikrus šaudytus asmenis, tai buvo labai svarbi informacija“, - sakė G. Vėlius.
Pasak archeologo, šaudytų asmenų kūnai prieš užkasant buvo paveikti kažkokiomis cheminėmis medžiagomis. Aptikta daiktų: duobėse kartais pasitaikydavo sovietų armijai išskirtinus karinius apsiaustus. Archeologai mano, kad tai yra egzekucijas vykdžiusio budelio apranga, kurią jis užsimesdavo, kad neapsitaškytų krauju.
Archeologai ištirtose kapavietėse aptiko asmenų, nuteistų pagal politinius straipsnius, palaikų. Vieno jų tapatybė patvirtinta pagal DNR tyrimus.
„Kaip ten bebūtų, šiandien galime teigti, kad užčiuopėme siūlo galą, kuris gali nuvesti iki išties svarbių atradimų“, - sakė G. Vėlius.
Egzekucijos braižas skiriasi
Vilniaus universiteto doktorantė Justina Kozakaitė teigė, kad iš viso į Medicinos fakultetą buvo atgabenta 16 palaikų. Visi jie priklausė vyrams, ir visi jie turėjo šautinius sužalojimus.
„Didelę įtaką antropologiniams tyrimams turėjo palaikų išlikimas. Deja, iš 16 palaikų 7 buvo itin prastos būklės. (…) Pirminės apžiūros metu, buvo pastebėta, kad palaikai yra supilti kažkokia chemine medžiaga, įtariame, kad tai gali būti kalkės, ir būtent tos vietos, kurios gausiausiai buvo supiltos, buvo prasčiausiai išlikusios“, - sakė J. Kozakaitė.
Kalbėdama apie aukų sužalojimus jauna mokslininkė pažymėjo, kad dauguma šautinių sužalojimų buvo viršugalvyje. Keturiems asmenims šautiniai sužalojimai fiksuoti pakaušio srityje. Vienas asmuo turėjo šautinį sužalojimą dešinėje smilkinio pusėje.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad vienas iš palaidotų asmenų turėjo ir sulaužytą žandikaulį. Tyrėjai įtaria, kad prieš asmenį fizinė jėga buvo panaudota prieš pat egzekuciją, o, galbūt, ir po jos.
Mokslininkams kelia klausimų tai, kad buvo pastebėta, kad vienoje duobėje palaidotų asmenų sušaudymo braižas skiriasi. Su palaikais toliau dirbama.