„Delfi“ pasidomėjo advokatės, kaip partnerių turtiniai interesai būtų apsaugoti skyrybų atveju, ir kaip tai skirtųsi nuo santuokos nutraukimo situacijos.
„Iš esmės teisinis reguliavimas tiek santuokos atveju, tiek partnerystės įstatymo projekte, yra tapatus. Tai yra bendro turto dalys yra lygios arba siūloma sudaryti sutartį, kurioje partneriai nustato savo turtines teises ir pareigas partnerystės metu, taip pat partnerystei pasibaigus. Tai yra ir vedybų ir povedybinė sutartis. Praktiškai tie dalykai yra analogiški.
Tačiau esminis momentas, kad pagal šį įstatymo projektą notarui suteikiama teisė nutraukti partnerystę, patvirtinant sutartį dėl pasekmių. Tai yra 10 straipsnis 1 dalis. Išimtis yra, jeigu yra vaikų. Tačiau noriu pažymėti, kad būtent tokiu būdu atsiranda landa spragoms ir teisiniam neapibrėžtumui“, – teigė S. Pronina.
Advokatė išvardino punktus, kurie būtų problematiški dėl tokio teisinio reguliavimo:
- Notaras tik tvirtina sandorius, bet neišaiškina jų esmės, dėl ko dažnai nukenčia neišprususi, silpnoji šalis, pavyzdžiui, dalijant turtą, nustatant kompensacijas.
- Gali nukentėti partnerių kreditoriai, nes jiems nepraneša apie tai, kad partneriai nutraukia savo santykius.
- Egzistuoja galimybė piktnaudžiauti išlaikymo vienas kitam teikimu, pavyzdžiui, nustatant pernelyg dideles sumas, siekiant išvengti kreditorinių įsipareigojimų tretiesiams asmenims vykdymo.
- Neužtikrinamas ir sutarties vertimas šalims.
- Nesuteikiamas kvalifikuotas išaiškinimas. Neišdėstomos šios sutarties pasekmės. Notarai neturi praktinių įgūdžių šeimos bylose, o partnerystės sutartis pas mus prilyginama šeimos santykiams.
- Notarai nėra suinteresuoti partnerių sutaikymu, kas ypatingai svarbu, jeigu įstatymas gina partnerių santykius.
- Asmenys netektų galimybės atlikti mediaciją, kas numatyta santuokos bylose.
- Partnerystės nutraukimas taptų faktiškai komercine sutartimi (sandoriu).
- Partneriai, net ir pasirašę sutartį dėl partnerystės nutraukimo, netektų teisės ją skųsti. Pavyzdžiui, santuokos nutraukimo bylose, teikiant sutartį dėl santuokos nutraukimo, vis dėlto teismas patikrina sutarties teisėtumą, ir šiuo metu yra numatytas 30 dienų sutarties dėl santuokos nutraukimo apskundimo terminas.
- Notarai nesiaiškintų partnerių turto padalijimo galimybių.
- Asmenys privalėtų mokėti notarui už sutarčių parengimą, tvirtinimą. Nors šiuo metu šalys, tai yra sutuoktiniai, teikdami teismui prašymus dėl taikos sutarties patvirtinimo, yra atleisti nuo žyminio mokesčio. Be to sutuoktiniai turi teisę kreiptis ir į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo paruošiant procesinius dokumentus. O partneriai tokios galimybės neturės.
- Šiuo metu asmenys teismui dokumentus gali teikti ir per elektroninę sistemą, per atstovus, advokatus. Tuo tarpu pas notarą reikėtų vykti. Santuokos nutraukimo bylose šalys gali ir nedalyvauti, prašant teismo nutraukti santuoką, bei sutuoktinių prašymu.
„Tad esu tikra, kad partnerių asmeninės, turtinės, neturtinės teisės šiuo įstatymu yra mažiau apsaugoti negu sutuoktinių teisės, numatytos Civiliniame įstatyme“, – teigė S. Pronina.
Pateikė iškalbingų pavyzdžių
Advokatės įsitikinimu, bet kokios sutarties (ar tai būtų partnerystės, ar asmenų, kurie gyvena nesudarę santuokos, ar sutuoktinių) sudarymas tik pas notarą neapsaugo jų interesų.
„Iš praktikos, visai neseniai buvo, dar bylos nagrinėjimas nėra baigtas, kai turtinga moteris, bet kitos šalies pilietė, nemokanti lietuvių, rusų kalbų, per penkiolika minučių, pabuvusi pas notarą, prarado visą kelių milijonų vertės turtą, dėl ko turi šiandien bylinėtis. (…) Ji atvyko, pasirašė, o dabar turi įrodinėti, kad buvo kitokia valia“, – pasakojo S. Pronina.
Jos nuomone, reikia sutvarkyti šitą projektą ir neskubėti jį priiminėti tokį.
„Aš galvoju, kad šitas projektas dar nėra galutinai patobulintas. Jame yra ir neatitikimų, ir klaidų. Pavyzdžiui, 14 įstatymo straipsnio 2 dalis – iš viso negalėjau suprasti, kam vis dėlto priklauso būstas, gyvenamoji patalpa? Ar tai yra bendra partnerių nuosavybė? Ar tai yra tik vieno asmens nuosavybė? Šiandien tvirtinti tokį įstatymą, kuris yra, dar per anksti, pirmiausia, jį reikia patobulinti“, – sakė S. Pronina.
Tuo labiau, kad, pasak advokatės, kiti įstatymai apsaugo ne tik sutuoktinių, bet ir asmenų, kurie gyvena nesudarę santuokos, teises.
„Tai gali būti ir tradicinė, ir netradicinė šeima. Nes įstatymas nubrėžia, pavyzdžiui, asmenų, gyvenančių kartu nesudarytoje santuokoje, teises. Tai yra jungtinė veikla. Jeigu mes kažką sukūrėme dviese gyvendami kartu, tai mes tą turtą ir atsidalinsime po to. Jeigu mes norime kažką sukurti ir sąžiningai tą turtą padalinti, tai mes nuvyksime pas notarą ir sudarysime jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią mes apibrėšime savo teises, pareigas – tiek turtines, tiek neturtines“, – kalbėjo S. Pronina.
Liko neaptarta daugybė klausimų
Advokatė iš principo sakė esanti už tą įstatymą, tačiau jis dar nesureguliuoja eilės klausimų.
„Santuokoje esantys žmonės yra labiau apsaugoti negu partnerystės sutartimi. Turto dalybos niekuomet nebuvo paprastos. Kiekvienu atveju jos vyksta, nepriklausomai nuo šalių ekonominės padėties. Vieni dalinasi šaukštus, antri – namus, treti – laivus. Paprasčiau būna tik tada, kai nėra ko dalinti. O šiais laikais tokių atvejų nėra labai daug.
Žmonių pragyvenimo lygis gerėja, kapitalas didėja, o su tuo ir atsakomybė už jį. Labai mažas procentas porų ateina žinodami, kaip nori padalinti turtą. Dažniausiai šalims nusprendus nutraukti ryšius, ar tai būtų santuoka, ar čia būtų partneris, jų santykiai jau būna įtempti, kartais ir visai pašliję.
Sprendžiant tokius klausimus, būtina pasitelkti visus derybinius įgūdžius, ieškoma kompromiso dėl geriausio būdo parinkimo ir abiejų šalių interesų užtikrinimo. Šita partnerystės sutartis neapsaugo partnerio“, – sakė S. Pronina.
Advokatė teigė suprantanti, kad norima kažkaip įsiteisinti netradicinės šeimos santykius .
„Tačiau, jeigu mes norime apsaugoti šeimą, nepriklausomai nuo to, ar ji tradicinė, ar netradicinė, tai mes turime apie tai dar giliau pagalvoti. Ir padaryti taip, kad tikrai partneriai nebūtų nuskriausti“, – sakė S. Pronina.
Vaikai ir dabar apsaugoti
Pasak advokatės, partnerystės įstatymas kaip nors papildomai neapsaugotų vaikų.
„Vaikai visada buvo apsaugoti, ar tai lietė sutuoktinių vaikus, analogiškai – ir tarp šeimų, auginančių vaikus nesantuokoje. Reguliavimas yra vienodas. Nes vaikai pas mus ginami visiškai kitu įstatymu. Akivaizdu, kad labiau apsaugotas yra tas, kuris, prieš atlikdamas kokius nors veiksmus, konsultuojasi su tos srities specialistu“, – sakė S. Pronina.
Pasak advokatės, visi klausimai dėl vaikų (gyvenamoji vieta, išlaikymas, bendravimas) tiek partnerystės, tiek santuokos nutraukimo atveju, tiek asmenims gyvenantiems nesudarius santuokos, sprendžiami tik teisme.
„Teismas turi teisę supaprastinto proceso arba ginčo teisenos tvarka išsamiai patikrinti visus su tuo susijusius klausimus – tiek vaiko prisirišimą prie vieno iš tėvų, tiek vaiko interesus, tiek jo poreikius, tiek tėvų turtinę padėtį, tiek nustatyti išlaikymą, tiek išlaikymo įsiskolinimą, tiek nustatyti bendravimo tvarką.
Svarbiausia, kad visose su nepilnamečiais vaikais susijusiose bylose yra privalomas Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovų dalyvavimas. Tad prioritetiniai vaiko interesai nagrinėjant šeimos bylas yra užtikrinami“, – sakė S. Pronina.
Projektas galės būti tobulinamas
Vienas iš projekto rengėjų iš Laisvės frakcijos Vytautas Tomas Raskevičius pažymėjo, kad projektas dar galės būti tobulinamas, atsižvelgiant tiek į Seimo Teisės ir teisėtvarkos departamento, tiek ir į kitų suinteresuotų pusių pastabas.
„Visiškai priimu, kad tas projektas gali būti netobulas“, – sakė V. T. Raskevičius.