Kovo viduryje Mišrios Seimo narių grupės parlamentaras Remigijus Žemaitaitis į pavasario sesijos darbotvarkę pasiūlė įtraukti ir svarstymą dėl kito nevienareikšmiškai visuomenėje vertinamo klausimo – Stambulo konvencijos ratifikavimo.
Vis dėlto tokiam kolegos siūlymui nebuvo pritarta. Už R. Žemaitaičio pasiūlymą balsavo 11 parlamentarai, prieš – 62, o susilaikė 32 Seimo nariai.
Pasak R. Žemaitaičio, toks balsų pasiskirstymas rodo konfliktą valdančiojoje daugumoje, nes siūlymo nepalaikė ir patys Laisvės frakcijos nariai.
„Matomai konservatoriai turi tam tikros medžiagos arba yra tam tikrų priemonių, kuriomis gali šantažuoti Laisvės partiją ir Liberalų sąjūdį, nes Laisvės partija tarsi nusisuko nuo savo rinkiminių, idėjinių dalykų, net nesuteikdama teisės diskutuoti“, – sakė R. Žemaitaitis.
Kaip sakė patys Laisvės frakcijos nariai, Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimą Seima planuojama svarstyti rudenį, kad visuomenė turėtų daugiau laiko diskusijoms. Vis dėlto R. Žemaitaitis teigia, kad nukėlimas rudeniui esmės nepakeis.
„Mes puikiai žinome, kad konvencija negali būti keičiama, ji ratifikuojama tokia, kokia yra. Nuo to, kad tu atidėsi laiką mėnesiui, dviem ar keturiems, nuo to absoliučiai niekas nepasikeičia“, – teigė Seimo narys.
Jo nuomonė, konservatoriams Stambulo konvencijos ratifikavimo svarstymo nukėlimas yra naudingas, nes taip jie toliau turi įrankį, kuriuo gali spausti liberalius koalicijos partnerius. Kartu tai, anot R. Žemaitaičio, naudinga ir pačiai Laisvės partijai, siekiant išlaikyti rinkėjų dėmesį.
„Tuo balsavimu jie parodė, kad jiems kaip niekada svarbu išlaikyti savo rinkėjus ir visą laiką, kartą per savaitę arba kartą per mėnesį priminti, kad mes spręsime šią problemą, taip išlaikant rinkėją lojalų sau“, – pažymėjo politikas.
R. Žemaitaitis taip pat iškėlė ir prioritetų Seime klausimą.
„Ar mes turime partnerystės didesnį prioritetą, ar mes turime smurto artimoje aplinkoje, ypatingai prieš moteris, vaikus prioritetą. Tai parodo, kad (valdantieji – aut.p.) bandys išlaikyti įtampą tarp visuomenės, ją kiršinti, skaldyti ir taip mobilizuoti savo rinkėjus ir savo palaikymo grupę“, – tvirtino parlamentaras.
Paklaustas, ar, jo nuomone, partnerystę įteisinantis įstatymas gali dar šios sesijos metu būti priimtas Seime, R. Žemaitaitis atsakė neigiamai.
„Aš manau, kad tikrai nepraeis šitoks partnerystės įstatymas, kokio nori Laisvės partija. Konservatyvus partnerystės įstatymas praeiti gali“, – pridūrė jis.
Seimas, prasidėjus sesijai, taip pat svarstė 32 opozicijos parlamentarų siūlymą iš pavasario sesijos darbotvarkės išbraukti iniciatyvas, susijusias su partnerystės instituto įteisinimu. Tam pritarta nebuvo. Už balsavo 46 Seimo nariai, prieš – 48 ir 14 parlamentarų susilaikė.
Girnius: viskas TS-LKD rankose
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Kęstutis Girnius, komentuodamas partnerystės instituto įteisinimo šioje Seimo pavasario sesijoje galimybes, svarstė, kad, tikėtina, šios iniciatyvos priėmimui balsų pritrūks.
„Yra pakankamai žmonių tarp konservatorių, kurie yra neigiamai nusiteikę. Manau, kad Bažnyčios pasisakymas irgi turėjo šiokį tokį poveikį. Nežinau, ar faktiškai Vyriausybė bus pasiryžusi tokį klausimą forsuoti, stumti, nes jiems dabar nelabai sekasi su koronavirusu – faktiškai tragiškai nesiseka su „AstraZeneca“, tai sudaryti naujus priešus ir padidinti įtampas kitu klausimu būtų labai neprotinga“, – atkreipė dėmesį politologas.
Vis dėlto jis teigė, kad Laisvės partija būtinai turi bandyti įteisinti partnerystę dar šios sesijos metu, nes yra pasižadėję rinkėjams.
„Aš manau, kad jie turi teikti, čia yra du klausimai, kuriais jie dirba – mažumų, ypač seksualinių, teisės ir verslo parama. Tai jie remia verslą kaip gali, o partnerystei irgi būtų proga. Nors kai kuriuos žmones supykdys, bet kai kuriuos pritrauks, kad rodys savo drąsą“, – pažymėjo K. Girnius.
Pasak jo, iš esmės partnerystės instituto priėmimas arba atmetimas priklauso nuo konservatorių, kurie žino, kad Laisvės partija daug perspektyvų darbui su kitomis didesnėmis partijomis neturi.
„Visi svertai čia yra konservatorių rankose. Labai sunku įsivaizduoti, kad Laisvės partija bandytų įvesti labiau nepriklausomą kelią ir su konservatoriais eiti į konfrontaciją, nes Laisvės partija gali patekti į bet kokią valdančiąją koalicija tik su dešiniaisiais. Jei jie smarkiai susipyktų su konservatoriais ir pasitrauktų, tai jų politinė ateitis bus labai juoda. Manau, kad konservatoriai tą puikiai žino. Jiems nereikia tiek daug svertų – turbūt jie į tai žiūrį kaip į šiokį tokį Laisvės partijos pasispardymą“, – kalbėjo VU TSPMI politologas.
K. Girniaus teigimu, Laisvės frakcija palaikymo iniciatyvai gali tikėtis iš Liberalų sąjūdžio ir socialdemokratų frakcijų. Tuo metu konservatorių gretose, dar kartą pastebėjo ekspertas, nuomonės dėl partnerystės instituto smarkiai išsiskiria.
„Jiems gali būti naudinga, jei šis klausimas yra keliamas, staiga nepraeina, nemažai konservatorių balsuoja prieš, visi valstiečiai prieš ir tada galėtų sakyti – na, jūs pabandėte, dabar palaukite trejus, ketverius metus“, – sakė K. Girnius.
Politologas taip pat atkreipė dėmesį, kad jei iniciatyva ir „praeitų Seimo filtrą“, ją galėtų vetuoti prezidentas Gitanas Nausėda.
„Priklauso nuo turinio, bet yra tikimybė, kad prezidentas gali vetuoti. O jei vetuotų, tai tikrai nemanau, kad (valdantieji – aut.p.) surinktų tą 71 balsą“, – pažymėjo K. Girnius.
„Aš tikrai manau, kad tai didele dalimi priklausys, kaip tvirtai priešinsis patys konservatoriai. Jei jie tvirtai priešinsis ir pakankamai daug sakys, kad ne, tai gali ir kiti taip pagalvoti“, – pridūrė jis.
Jastramskis: balsavimas padalins tiek opoziciją, tiek valdančiuosius
Tuo metu VU TSPMI docentas Mažvydas Jastramskis Delfi taip pat sakė, kad prognozuoti, kaip Seime baigsis diskusijos dėl partnerystės įteisinimo, nėra paprasta.
„Atsargiai sakyčiau, kad gali nedideliu skirtumu nepraeiti dėl to, kad yra takoskyra tos pačios konservatorių partijos viduje. Kadangi valdančioji koalicija nėra vieninga, yra reikšminga dalis (…) konservatorių, kurie, tikėtina, neparems šio dalyko, tai kyla klausimas dėl opozicijos. Čia galėtų paremti socialdemokratai, bet vėlgi tai būtų toks balsavimas, kuris padalintų tiek valdančiąją koaliciją, tiek opoziciją“, – komentavo politologas.
Šio įstatymo klausimas, pasak jo, daug priklauso ir nuo Seimo narių posėdžių lankymo.
„Gali būti, kad pritrūks kelių balsų, bet gali būti, kad ir išeis. Tai dar labai priklauso nuo to, kas posėdžiuose nedalyvauja – čia gali būti tas atvejis, kai dalies parlamentarų nėra ir tada gali pavykti“, – pažymėjo M. Jastramskis.
Paklausus, ar Laisvės partija galėtų tikėtis pavienių parlamentarų iš valstiečių frakcijos palaikymo, VU TSPMI docentas priminė 2016 m. platformoje „Mano balsas“ įrašytus kai kurių politikų atsakymus į klausimą dėl partnerystės.
M. Jastramskio teigimu, tuomet buvo keli LVŽS kandidatai, atsakymuose pažymėję, kad partnerystės įteisinimą palaikytų.
„Per debatus R. Karbauskis sakė, kad valstiečiai tikrai yra prieš partnerystę, atsisuko į savo rinkėjus, paklausė, kas už partnerystę ir tokių nebuvo – niekas neprisipažino. Tai priklauso nuo to, kiek tai svarbu R. Karbauskiui ir kiek jis norės suvadovauti savo frakcijai“, – į klausimą atsakė politologas.
Jis taip pat apžvelgė ir 2019 m. studijos rezultatus, kurie parodė, kad tiek TS-LKD, tiek socialdemokratų partijos didesnė dalis rinkėjų nepritaria partnerystei. Vienintelio Liberalų sąjūdžio, nuo kurio atskilo ir Laisvės partija, didesnė elektorato dalis buvo teigiamai nusiteikę partnerystės instituto įteisinimo klausimu.
„Liberalų sąjūdžio viduje yra konservatyvesnių politikų, tai aš nesakyčiau, kad jie visi tą palaikys“, – sakė M. Jastramskis.
Politologas taip pat atkreipė dėmesį, kad šis balsavimas priklauso ir nuo kai kurių politikų individualaus apsisprendimo.
„Įdomu, kaip parlamentas nuspręs. (…) Antras klausimas, kiek kai kurie politikai norės remtis savo sąžine, kaip iš tikrųjų galvoja ir kiek pradės galvoti apie savo ir Lietuvos rinkėjus“, – akcentavo TSPMI docentas.
Į klausimą, ar partnerystę įteisinantį įstatymą vetuotų G. Nausėda, politologas atsakė, kad tai priklausys nuo to, kiek prezidentas remsis visuomenės nuomone.
„Man susidaro įspūdis, kad tai yra politikas, kuris, ateidamas į politiką, neturėjo griežtai apibrėžtų savo politinių pažiūrų. Atrodo, kad tos pažiūros kažkiek formavosi jau būnant prezidentu – jos galbūt kažkiek yra susiję su tuo, kas yra populiaru visuomenėje. Tai šioje vietoje, jei prezidentas remsis visuomenės nuomone, tai galėtų vetuoti“, – svarstė M. Jastramskis.
Pasak jo, dar 2019 m. G. Nausėda yra teigęs, jog visuomenė turi šiuo klausimu surasti kompromisą, taip apsidrausdamas dėl sprendimų ateityje.
M. Jastramskio teigimu, sprendimas šios sesijos metu nesvarstyti Stabulo konvencijos ratifikavimo klausimo gali būti nulemtas kelių priežasčių.
„Gali būti tai atidėjimas į priekį kažkokioms deryboms viduje dėl koalicijos sprendimų. Gali būti ir tai, kad visuomenė dabar yra įsitempusi dėl karantino pratęsimo ir čia yra toks dalykas, kad nepopuliarius sprendimus Vyriausybės, parlamentai priima arba kai būtinai reikia, arba tada, kai kitose frontuose situacija yra gera“, – kalbėjo ekspertas.
Todėl, anot jo, valdantieji Stambulo konvencijos svarstymui gali būti nusprendę tiesiog palaukti geresnio laiko.
„Ratifikuoti tada, kai išlipsime iš pandemijos, ekonomika atsigauna – geresniems laikams, kad neerzintų kol kas visuomenės. Gali taip būti, bet man susidaro įspūdis, kad debatai dėl Stambulo konvencijos yra labiau keliolikos procentų žmonių, kurie diskutuoja viešojoje erdvėje – manau, kad didelė dalis visuomenės nelabai net žino, neįsigilinę, kas ta konvencija ir dėl ko tos ietys laužomos“, – pridūrė M. Jastramskis.
Mūšis dėl požeminės perėjos sienos
Kovo 19-ąją, penktadienį, ant požeminės perėjos sienos, esančios Vilniuje, Saltoniškių gatvėje, LGBT vėliava buvo pakeista Lietuvos trispalve. Tačiau dar tą pačią dieną ant perėjos sienos parašytas naujas tekstas.
Ant požeminės perėjos sienos prašyti žodžiai: „NEUŽSPALVINKITE MŪSŲ – MES IRGI LIETUVOS VAIKAI!“. Vėliau siena papildyta ir kitais užrašais. Požeminės perėjos sieną LGBT vėliavos spalvomis buvo papuošę menininkai Karolina Rimkutė ir Linas Salučka.
Sieną nudažę menininkai sakė suprantantys, kad vaivorykštė ją puoš laikinai – teigė netgi laukiantys ją papildysiančių užrašų, piešinių, ir visai nesvarbu, pozityvūs ar negatyvūs jie bus.
„Todėl šiai akcijai pasirinkome viešą erdvę, norisi gyvo dialogo, išeiti iš virtualios, karantininės erdvės į viešą“, – tuomet Delfi sakė K. Rimkutė.
Vaivorykštę nupiešę menininkai, sužinoję apie pokytį, tikino per daug nenuliūdę.
„Esame nustebę, kad taip greitai dingo. Siena visų, visi gali piešti – trispalvė niekam nėra įžeidimas, bet atsiranda tas momentas, kad tai nėra tiesiog patriotai, o homofobai, kurie prisidengę patriotizmu. Įdomus veiksmas, atskleidžiantis kai kurių žmonių baimes. Nuotaika nesubjuro, nereiktų į tai žiūrėti pesimistiškai – uždažyta tai uždažyta. Šita tema dažniausiai nėra dialogo, bandoma nutildyti. Bet reikia nebijoti, nesileisti nutildomiems, toliau kalbėti, užsiimti kūrybinėmis iniciatyvomis“, – sakė K. Rimkutė.