Visgi kam reikėtų prieš skiepą apsilankyti gydytojo kabinete ir kokių klausimų kyla tėvams, prieš sutinkant skiepyti vaikus, pasakoja vaikų pulmonologė Indrė Plėštytė-Būtienė.
„Kadangi plūsta pas alergologus, pulmonologus, tai plūsta su lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip bronchų astma ir alerginės ligos. Kadangi tos ligos reikalauja labai didelio atidumo, kontrolės, bijo, kad pats skiepas sukels ligų paūmėjimą arba pasireikš anafilaksinė reakcija.
Labai dažnai girdžiu tokią baimę, kai reikia pažymėti, registruojantis skiepui, „ar nebuvo pasireiškusi anafilaksinė reakcija ir ar nesate alergiški“. Tokie žmonės pažymi „taip“ ir išsigąsta, kad galbūt tai gali reikšti, jog jiems negalima skiepytis. Tam, kad tai išsiaiškintų, jie kreipiasi į alergologus“, – aiškino gydytoja.
Jos teigimu, tokie žmonės pirma turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, bet bandoma jį apeiti ir kuo greičiau patekti pas jiems reikalingą specialistą.
„Iš tiesų labai daug žmonių mano, kad yra alergiški. Dabar labai daug kalbama apie nepageidaujamas reakcijas į maistą, bet koks nusičiaudėjimas ar bėrimas jau traktuojami kaip alergija. Daugelis žmonių mano, kad yra alergiški ir klaidingai sau nustato diagnozę. Be abejo, tą baimę išsklaidyti pirmiausia turėtų šeimos gydytojai.
Gydytojai alergologai nėra tie, kurie galėtų visą srautą atlaikyti. Nereikėtų bijoti paskambinti daktarui, išsiaiškinti, kam esate alergiškas ir ar tikrai. Tik šeimos daktaras turėtų nuspręsti, jeigu tikrai yra alergijos simptomų, ar tai būtų [reakcija] į vakcinos komponentus, ar bendrai žmogus yra alergiškas. Net jeigu ne koronavirusas, bendrai žmogus turėtų tai išsiaiškinti ir nedelsti“, – tikino I. Plėštytė-Būtienė.
Taip pat pridūrė, kad dėl pačios vakcinacijos reikėtų tiksliai nustatyti, ar verta siųsti pas alergologą tirti ir ar tikrai žmogus alergiškas vakcinos komponentams.
Paklausta, kaip vyksta tyrimas, ar žmogus nėra alergiškas vakcinai, gydytojos teigimu, pirmiausia vyksta apžiūra ir pokalbis su pacientu.
„Tai yra labai svarbu. Aiškiai parašyta, kad kontraindikacija skiepytis alergiškiems žmonėms, kurie alergiški vakcinos komponentams. Vadinasi, jie jau turi žinoti, kad yra alergiški tam tikrai cheminei medžiagai.
Kreipiasi dažnai tie, kurie yra alergiški įkvepiamiesiems alergenams, pavyzdžiui, namų dulkių erkėms, gyvūnams arba, galų gale, maistui. Tai visiškai neturi sąlyčio su vakcina nuo kovidinės infekcijos. Taigi, klaidingai mano, kad jeigu maistui alergiškas, bus alergiškas ir vakcinai. Tikrai ne.“
Pasak I. Plėštytės-Būtienės, kartais pacientams pasireiškia vietinių reakcijų ir pateikė pavyzdį, kad patinsta, išberia odą, ypač suleidimo vietoje.
„Lokalios alerginės reakcijos tikrai nėra kontraindikacija vakcinacijai. Jos nėra tokios sunkios ir nėra grėsmė gyvybei. Dažnai painiojama, kai patinsta ir parausta skiepo vieta, galų gale, pakyla temperatūra, – manoma, kad tai yra alerginė reakcija. Ne, tai yra nepageidaujama reakcija, bet tai nėra alerginė reakcija“, – patikino ji.
Gydytoja taip pat nurodė, kad meluoti ir „pritempti“ diagnozę, jog to pageidaujantys žmonės galėtų nesiskiepyti, nemato reikalo.
„Galų gale, jeigu ir neketina skiepytis, jie nori, jog nekainuotų tyrimai, ir bando įkalbėti, kad būtų galima kokią nors vieną pažymą išduoti.“
Kalbėdama apie tėvus, kurie kreipiasi dėl to, ar galima skiepyti jų vaikus, I. Plėštytė-Būtienė prisiminė ir kuriozinių situacijų.
„Šiek tiek juokinga, kai penkiolikmečio vaikino, kuris jau seniausiai neturi jokių alergijos simptomų, tėvai prisimena, jog jam būnant vienų metų nustatyta alergija kiaušiniams. Kažkodėl nuo seno mūsų mintyse liko, kad jeigu yra alergija kiaušiniams, nereikia skiepytis. Tas vaikas jau seniausiai valgo kiaušinius ir jokios alerginės reakcijos nėra, bet tėvai atsineša senas pažymas ir sako išrašykite, jog negalima skiepytis.“
Tokiu atveju, teigė ji, tėvai yra nuraminami ir jiems patariama, kad skiepytis reikia.