Prieš kelias dienas vyrą palaidojusi panevėžietė pedagogė Kristina, išprašiusi penkiolikos minučių pasimatymo su ligoniu, nenujautė, kad tai jos bus paskutinės. Gydymo įstaigos teisinasi tevykdančios įstatymus.
Kaip pasakojo savo pavardės nenorėjusi viešinti Kristina, praėjusį penktadienį jos sutuoktinis pateko į Respublikinę Panevėžio ligoninę.
57-erių vyrui jau anksčiau buvo diagnozuota onkologinė liga.
Vėžys buvo išplitęs ir medikai jokių optimistinių prognozių nebeteikė. Tačiau padedamas artimųjų, vyras kabinosi į gyvenimą. Anot Kristinos, ligonio sveikata dar labiau pašlijo kovą, kai jie abu susirgo koronavirusu. Net ir pasveikusį vyrą vargino kosulys ir dusulys, mat plaučiuose prisikaupė vandens. „Šeimos gydytoja sakė, kad čia nieko baisaus, išsivaikščios. Jis ir taip vaistus gėrė saujomis, todėl dar daugiau jų skirti nenorėjo. Blogėjant būklei, teko vykti į ligoninę.
Manėme, kad palašins plazmos, išvalys plaučius, gal dar kiek pavyks laimėti laiko“, – sunkiai rinkdama žodžius pasakojo gedinti moteris.
Penkiolika minučių
Kaip teigė Kristina, išvežamas į ligoninę vyras buvo sąmoningas, žmonos paprašė, kad ši nupirktų kryžiažodžių, vaisių, paruoštų jo mėgiamų kotletų. Tačiau jau kitą dieną jis sunkiai begalėjo ir kalbėti. Kristina iš karto kreipėsi į ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėją, kad leistų pasimatyti su sutuoktiniu. Panevėžietė gavo leidimą sunkiai sergantį vyrą aplankyti vos penkiolikai minučių.
„Tik įėjusi į palatą pamačiau jį tiesiog numestą ant lovos: sportinės kelnės nusmukusios ant klubų, marškiniai susivynioję po pažastimis – kaip kėlė, taip ir numetė. Lašinė jau seniai išlašėjusi, tik oras tebėjo, ranka buvo kruvina. Dešimt minučių išbuvau palatoje, bet niekas net nesiteikė ateiti. Tuomet sesutės gražiai paprašiau nuimti. Bet sulaukiau tik replikos: o kas čia tokio, jei ilgiau pakabės“, – pasakojo Kristina. Ji sako būtų galėjusi ir ilgiau pabūti su savo vyru, tačiau po priekaišto, kad niekas neskuba pakeisti lašinės ir kodėl nuo pat atvykimo iš namų niekas neperrišo pragulų, jai liepta išeiti. Per tas penkiolika minučių ji tespėjo pervilkti vyrą švariais drabužiais. Panevėžietės teigimu, vakare ji sulaukė vyro skambučio su prašymu ateiti paduoti jam gerti. Mat jau pats nebegalėjo net pakelti rankų. O palatoje gulėjo visi tokie pat sunkūs ligoniai.
„Jeigu bent vienas palatoje būtų vaikštantis, tikrai būtų padavęs gerti. Pati paskambinau sesutėms į postą ir gražiai paprašiau nueiti pas mano vyrą. Išgirdau, kad jis pats geba atsisėsti ir net po palatą pavaikščioti. Nors jis net sunkiai kalbėti begalėjo“, – pasakojo Kristina.
Galimybių pasas negalioja
Kitą dieną per didžiausius pykčius ir tik pagrasinus kreipti į advokatus penkiolikai minučių aplankyti tėtį buvo leista sūnui. „Šalta arbata buteliukuose net nepradaryta. Šalia lovos ant spintelės buvo pastatyta sklidinai vandens pripilta vienkartinė stiklinė. Net man, sveikai, ji linksta imant, o kaip atsigerti žmogui, gulinčiam ant patalo. Juk visas vanduo atsidurs ant lovos ar žmogaus“, – nesuvokiama panevėžietei. Sekmadienį po pietų ji pati bandžiusi prisiskambinti vyrui, tačiau telefono ragelio niekas nekėlė.
Susisiekus su postu, buvo pasakyta, kad sutuoktinis tikriausiai miega. O pirmadienį ryte artimieji sulaukė skambučio, jog vyras mirė. „Nesuvokiama, kodėl prie sunkiai sergančio žmogaus negali būti artimasis. Baisu, kai brangus žmogus išeina vienas. Ar ta pati gydytoja nekauktų iš skausmo, jeigu tik penkiolika minučių jai leistų pabūti šalia?“ – graudinosi Kristina. Ji nesupranta, kodėl galimybių pasas atveria visas duris pramogoms, tačiau negalioja lankant ar slaugant artimuosius ligoninėse. Panevėžietė pati jau persirgusi, o sūnus pasiskiepijęs, tačiau vis tiek susiduria su jiems nesuprantamais draudimais.
Pagal įstatymų raides
Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovas spaudai Vytautas Riaubiškis teigė, kad įstaigos administracija vadovaujasi galiojančiais šalies įstatymais ir kitais teisės aktais, Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis bei gerąja didžiųjų Lietuvos gydymo įstaigų patirtimi. „Šiuo metu karantino laikotarpis dar nėra panaikintas, o tik sušvelninti jo reikalavimai. Siekiant maksimaliai apsaugoti pacientus, jų artimuosius ir ligoninės personalą nuo COVID-19 ir šios ligos atmainų, šalies gydymo įstaigose, vadovaujantis SAM rekomendacijomis, yra laikomasi tam tikrų apribojimų, liečiančių pacientų lankymą gydymo įstaigose“, – teigė V. Riaubiškis. Anot jo, apie šiuo metu galiojančią pacientų lankymo tvarką visuomenė yra informuota ligoninės svetainėje ir socialiniame tinkle.
Epidemiologinei situacijai pagerėjus šalyje ir Panevėžio regione, ši pacientų lankymo tvarka bus peržiūrima bei kooreguojama. „Tik noriu atkreipti dėmesį, kad pacientus, ir ne tik sunkiai sergančius, galima lankyti ir jie yra lankomi, tačiau privalu laikytis nustatytos pacientų lankymo tvarkos“, – komentavo V. Riaubiškis. Vis dėlto pradėjus domėtis žiniasklaidai, ligoninės internetinėje svetainėje ir socialinio tinklo paskyroje atsirado informacija, kad turintieji galimybių pasą gali 15 minučių lankyti pacientą darbo dienomis, nuo 16 iki 19 val., vizitą suderinę su medicinos personalu.
Svarbiausia pacientų saugumas
Griežti pacientų lankymo ribojimai galioja ir slaugos ligoninėse. Čia slaugomi pacientai savo artimųjų nėra matę net kelis mėnesius. Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė Violeta Grigienė teigė, kad pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą ligoninėse leidžiama lankyti vaikus iki 14 metų, gimdyves ir terminalinės būklės (sergančius nepagydoma ir progresuojančia liga) pacientus. Daugiau visi suvaržymai yra įstaigos vadovo prerogatyva.
Pasak V. Grigienės, slaugos ligoninėje guli tikrai sunkūs ligoniai, garbaus amžiaus, nusilpusia imunine sistema, sergantys sunkiomis ligomis ir juos reikia apsaugoti nuo koronaviruso grėsmės. Galimybių pasas suteikiamas tuomet, kai žmogus yra pasiskiepijęs ar pasidaręs mėginį. Anot V. Grigienės, gali nutikti ir taip, kad tuo metu, kai buvo daromas mėginys, žmogus nesirgo, bet jau po valandos suserga. Skiepas taip pat apsaugo tik patį žmogų, o ne aplinkinius. Net ir pasiskiepiję gali susirgti, nors ir lengva forma. „Vadinasi, turiu rizikuoti savo pacientų ir taip silpna sveikata? Kas už tai atsakys? Aišku, kad pati įstaiga. Todėl mūsų toks apsisprendimas neleisti lankyti pacientų, kol nesibaigs karantinas. Mes privalome laikytis griežtų epidemiologinių reikalavimų. Turime pakankamai daug savų tiesioginių darbų, tad būtų sudėtinga sukontroliuoti, ar ateinantys lankytojai neatneš užkrato“, – teigė V. Grigienė.
Per karantiną durys užtrenktos
V. Grigienė sako pastebinti, kad pastaruoju metu, atsiradus galimybių pasui, išties gerokai dažniau žmonės veržiasi lankyti artimųjų, tačiau daugelis sulaukia tokio paties atsako – jų norai aplankyti brangų žmogų kol kas negali būti realizuojami. „Kas galima kavinėms ir pasilinksminimo vietoms, tas negalima ligoninėms. Vieni žmonės tai supranta kaip būtinybę apsaugoti jų brangiausius žmones, o kiti neslepia pasipiktinimo. Visko būna“, – pripažįsta ligoninės direktorė. Jau beveik dvejus metus įstaiga dirba tokiomis sąlygomis. Pasak V. Grigienės, iš pradžių buvo sudėtinga, tačiau dabar griežtas epidemiologinio saugumo laikymasis jau tapo rutina. Per patį sergamumo COVID-19 piką buvo gerokai mažesnis ir pacientų skaičius, bet dabar jų vėl daugėja – įstaiga beveik užpildyta. Jeigu šalies valdžia karantino daugiau nebepratęs, tikėtina, kad bus atnaujintas ir pacientų lankymas ligoninėse.
„Diskusinis klausimas, ar lankantys artimieji labiau padeda, ar trukdo. Tikrai yra tokių, kurie ateina pamaitinti savo žmogų, padėti jam, bet yra ir tokių, kurie ateina pareikšti mums pretenzijų. Nemaža dalis visuomenės suvokia, kad jeigu paguldė ligonį, jau gydymo įstaigos rūpestis jį prižiūrėti“, – pastebi V. Grigienė.