„Pagrindinis pokytis šio įstatymo priėmimo būtų paslaugų prieinamumo sumažėjimas. Realiai įstatymas sukonstruotas taip, kad jis palies ir kontroliuos tik tuos žmones, kurie dirba sąžiningai ir šiuo metu ir taip yra kontroliuojami sveikatos apsaugos sistemoje, socialinio darbo ir švietimo sistemose. Realiai, ką siūlo įstatymas, kad valstybė pavestų savo funkciją nevyriausybinei organizacijai, tą funkciją gausiai finansuotų, dėl ko nevyriausybinė organizacija taptų daug turtingesnė, ji įgytų nepalyginamai daugiau galių negu turi dabar. O rezultatas paprastam žmogui būtų tiesiog paslaugų prieinamumo sumažėjimas, o rezultatas paprastam psichologui - praktikos apsunkinimas“, - po pokalbio su Seimo Pirmininku žurnalistams sakė Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) Psichologijos katedros docentas Visvaldas Legkauskas.
Jis pažymėjo, kad šiuo metu psichologų paslaugų labai trūksta, ypač rajonuose.
„Tos paslaugos, kurios yra rajonuose, yra teikiamos psichologų, kurie atvažiuoja iš didžiųjų miestų, dažnas atvejis, kad tie psichologai dažnai dirba etato dalimis“, - sakė V. Legkauskas.
Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto svarstymas įrašytas į gruodžio 5 d. Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę.
Tačiau Seimo pirmininkas V. Pranckietis, išklausęs psichologų argumentų, sakė, kad dar reikėtų išsamiau padiskutuoti dėl šio projekto ir galbūt jį atidėti.
„Manau, kad dar turėtume svarstyti tą projektą ilgiau, išsamiau ir nuspręsti, ar išvis jis yra būtinas. (...) Galbūt suplanuosime ne kitą savaitę, nes dar reikėtų diskusijų, ir frakcijoje aptarsime“, - žurnalistams sakė V. Pranckietis.