Pasakė beveik šventvagystę: kodėl V. Putino plano Ukrainai nebuvo

Vladimiras Putinas neturėjo jokio nuoseklaus plano prisijungti Krymą ir sukelti konfliktą Donbase, teigia Rytų Europos studijų centro analitikas Marius Laurinavičius. Jis kvestionuoja nusistovėjusį požiūrį, kad Maskvos veiksmai Ukrainoje yra vieningi, ir pateikia tai įrodančią įvykių chronologiją.

M. Laurinavičius ketvirtadienį skaitė pranešimą Mykolo Romerio universitete vykusioje konferencijoje „Maidano metinės: kas pasikeitė Ukrainoje, Lietuvoje, Europoje?“

„Mano įsitikinimu, Rusija neturi jokio intereso turėti net įšaldyto konflikto Donbase, nes neturi intereso už tai mokėti. Kas yra Minsko susitarimų esmė? Esmė tokia: mes kontroliuojame Donbasą, o jūs už jį mokate. V. Putiną tai tenkino. Taip, Maskvoje yra jėgų, kurios nori kariauti. Igoris Girkinas yra jų viešųjų ryšių atstovas. Taigi mes turime tokią situaciją su valstybe, kurioje dalis elito gali sukelti karus ir iki šiol juos kariauti V. Putinui net nenorint“, - sakė M. Laurinavičius.

Kodėl neįvedė pajėgų, kai prašė V. Janukovyčius?

M. Laurinavičiaus teigia, kad geriausiai jo teiginį, kad nebuvo jokio konkretaus plano, pagrindžia nuoseklus įvykių analizavimas. Pavyzdžiui, 2014 m. vasario 21 d. Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius paprašė Rusijos prezidento V. Putino į Ukrainą įvesti karines pajėgas, bet V. Putinas atsisakė. Analitiko nuomone, būtų buvę logiškiau neatsisakyti.

„Ir kaip tai suderinti su planu užimti Krymą? Įsivaizduokime, kas būtų dabar, jeigu V. Putinas tuomet nebūtų atsisakęs ir būtų įvedęs pajėgas į Ukrainą. Tai buvo teisėtai išrinkto prezidento prašymas, o V. Janukovyčius buvo teisėtai išrinktas laisvuose rinkimuose. Jeigu V. Putinas būtų tai padaręs, dabar Rusija kontroliuotų visą Rytų Ukrainą. Bet V. Putinas atsisakė. Iš dabartinės pozicijos žvelgiant tai atrodo labai nelogiška“, - sakė M. Laurinavičius.

2014 m. kovo 1 d. Rusijos Federacijos Taryba suteikė V. Putinui leidimą įvesti karines pajėgas į Ukrainą. Ar per savaitę kažkas V. Putino galvoje galėjo pasikeisti?

„Federacijos Taryba sprendimą priima šeštadienį. Jūs tikriausiai galvojate, kad sprendimas buvo priimtas vienbalsiai, kaip buvo teigiama Rusijos propagandos. Bet vienbalsiškumas buvo toks: iš 168 atstovų 90 balsų – tai yra 53 proc. Internete galima rasti vaizdus, kaip registracijos metu kvorumo nebuvo. Iš esmės svarbiausias V. Putino sprendimas ir deputatai nesugeba susirinkti? Na, keistoka“, - abejonių neslėpė M. Laurinavičius.

„Aš manyčiau, kad jeigu būtų buvęs V. Putino planas, tai būtų visi susirinkę penktadienį iš vakaro ir laukę, kada galės balsuoti“, - sakė politologas.

Viskas prasidėjo daug anksčiau

Panašiu laikotarpiu Kryme pradėjo klostytis svarbūs įvykiai: atsirado neidentifikuojami žalieji žmogeliukai. M. Laurinavičius teigia, kad mes buvome įtikinti, jog tai Rusijos pajėgos, tačiau, jo nuomone, iš tiesų Rusijos karinės pajėgos įsikišo tik tada, kai pusiasalyje buvo surengtas referendumas.

„Pasiklausykime, ką pačioje konflikto pradžioje sakė vienas garsiausių Lietuvoje Ukrainos informacinių-propagandinių šaltinių Dmitrijus Tymčiukas. Jis sakė labai aiškiai: tai yra Rusijos privačių karinių bendrovių atstovai. Iš esmės ten buvo tas pats I. Girkinas, kurį dabar labai puikiai žinome. Jis vadovavo, jis buvo paskirtas Sergejaus Aksionovo pavaduotoju, viską darė su visa kompanija, kuri po to pasirodė Donbase“, - pasakojo M. Laurinavičius.

Savo abejonę analitikas grindžia ir tuo, kad Donbase kurį laiką karinei operacijai vadovauti buvo paskirtas „kažkoks politologas“ Aleksandras Borodajus. Jo nuomone, Rusijos karinei operacijai politologas nevadovautų.

„Aš sakau, kad V. Putino plano nebuvo. Buvo Sergejaus Glazjevo planas, planą turėjo Aleksandras Duginas ar Dmitrijus Rogozinas“, - teigė M. Laurinavičius.

Jo teigimu, Kryme viskas prasidėjo net ne tada, kai iš šalies pabėgo V. Janukovyčius, o kur kas anksčiau, kai į Krymą atvyko D. Rogozino pavaduotojas Aleksejus Žuravliovas, susitiko su A. Aksionovu, įkūrė antifašistinį frontą ir pareiškė, kad ginkluojasi bei prieš kažką kovos.

„Prieš ką jie žadėjo kovoti, tuo metu buvo visiškai neaišku, nes V. Janukovyčius buvo valdžioje, ten tie atseit fašistai kažką Kijeve darė, pirmas kraujo praliejimas buvo įvykęs, bet nieko kito dramatiško nebuvo įvykę“, - pasakojo analitikas.

Jo teigimu, britų žurnalistas Simonas Shusteris prieš Krymo Aukščiausiosios Rados užėmimą savo straipsnyje netgi rašė, kad S. Aksionovas turėjo kelis tūkstančius ginkluotų žmonių.

„Būtent taip viskas prasidėjo: Rusijos pajėgos ten buvo, niekur jos nedingo, bet jos realiai įsijungė tik tada, kai reikėjo apsaugoti referendumą ir jo rezultatus. Rusijos pajėgos buvo dislokuotos Kryme, bet nedalyvavo jokiuose veiksmuose. Pats I. Girkinas, kaip paskelbta Ukrainos žvalgybos, į Krymą atskrido reisiniu lėktuvu į Simferopolį likus dienai iki visų įvykių. Įsivaizduokime – operacijos vadas, GRU karininkas atskrenda į Krymą reisiniu lėktuvu naudodamas savo tikrą pasą“, - stebėjosi M. Laurinavičius.

Referendumo Donbase nepripažino, naują prezidentą – pripažino

Kalbėdamas apie Donbasą analitikas sako iš viso galintis pasakyti visišką šventvagystę, tačiau esąs įsitikinęs, kad įvykiai šioje Ukrainos teritorijoje prasidėjo ne nuo Rusijos ar I. Girkino kompanijos agresijos, o nuo ukrainiečių oligarcho Rinato Achmetovo, kuris yra vadinamas Donbaso patriotu. Pasak M. Laurinavičiaus, R. Achmetovas per revoliuciją Maidane pralaimėjo, todėl žaidė su Maskva ir Kijevu vienu metu, tačiau paleido įvykių kontrolę iš savo rankų ir buvo priverstas bėgti.

„Pereinant prie Donbaso pasakysiu visišką šventvagystę: Donbase viskas prasidėjo toli gražu ne nuo rusų ir ne nuo I. Girkino. Donbase viskas prasidėjo nuo R. Achmetovo“, - teigia M. Laurinavičius.

Pasak jo, I. Girkinas pasirodė tik po to ir Donbase buvo vykdomas Krymo scenarijus: surengtas referendumas, tačiau V. Putinas ėmė ir jo nepripažino.

„Taip specialiai. Jis net nekomentavo, atsisakė komentuoti. Tai kur čia tas V. Putino planas?“ - klausė M. Laurinavičius.

Jis pasakoja, kad toliau vyko derybos, surengti Ukrainos prezidento rinkimai, kuriuose laimėjo Petro Porošenka. „Mes visi galvojame, kad Rusija žlugdys prezidento rinkimus, bet nieko nežlugdo ir pripažįsta P. Porošenkos išrinkimą, maža to prasideda dialogas. P. Porošenka paskelbia taikos planą, V. Putino reakcija – atšaukiamas jam duotas leidimas įvesti pajėgas į Ukrainą“, - sakė M. Laurinavičius.

Pasak analitiko, Rusijoje tokio V. Putino žingsnio niekas nesuprato, todėl televizijoje pasirodė užsienio politikos srityje įtakingas Jevgenijus Primakovas, kuris bandė išaiškinti rusams, kad Rusijai karas Ukrainoje visiškai nenaudingas, o nuolatinį raginimą užimti Ukrainą vadino propaganda.

Galiausiai, taikos planas žlugo ir, remiantis logiška mąstysena, V. Putinas turėjo tapti agresyvus. Tačiau jis leido Ukrainos karinėms pajėgoms triuškinti separatistus, tuo metu Europos Sąjungoje pradėta svarstyti apie sankcijų Rusijai atšaukimą, nes Rusija nesiėmė jokių veiksmų. Galiausiai, reikalą komplikuoja Malaizijos keleivinio lainerio numušimas raketine sistema „Buk“.

„Viskas pasikeičia. Sakyčiau, V. Putinas – paskutinis savižudis“, - svarstė M. Laurinavičius.

Analitikas teigia galintis pateikti dar daugiau pavyzdžių, tačiau, jo nuomone, geriausiai reikalo esmę iliustruoja dabartinės valdžios paskirtas Luhansko gubernatorius Genadijaus Moskalio viešas interviu apie tai, kad jis gali tartis su Rusijos VTB banku ir „Rosneft“ dėl kai kurių grupuočių patraukimo iš Donbaso teritorijų. Pasak M. Laurinavičiaus, tai parodo, kad konflikte nebūtinai dalyvauja tik centrinė valdžia, jame dalyvauja daug nepriklausomų veikėjų.