„Šiandien dieną teks atkentėti tiek su lietumi, tiek su vėju. Žemėlapius darau. Tai situaciją tik analizuosiu, kiek kur prilijo, yra vietų, kur ir katastrofinis lietus iškrito“, – „Delfi“ sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika.

Preliminariais meteorologo duomenimis, katastrofinį lygį lietaus kiekis siekia šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje – Šiauliuose, Telšiuose, Laukuvoje.

„Ten, kaip ir modelis prognozavo, išėjo labai tiksliai. Katastrofinis lygis pats aukščiausias, blogiausias, tokių lietų retai pasitaiko. Kas prognozuota, iš esmės ir išsipildė“, – teigė G. Valaika.

Vėjai gal kai kam ir neatrodo išskirtinai stiprūs, tačiau meteorologas paaiškino, kuo jie pavojingi.

„Vėjo gūsiai galbūt ir neatrodo kažkam labai baisūs. Ypač tiems, kurie pajūryje gyvena, sako, „ai, 20–25 metrai per sekundę“. Bet visa esmė, kad dabar yra vasara. Vėlyvą rudenį, žiemą medžiai yra be lapų, ir jie yra daug lengvesni, geriau atlaiko vėjo krūvius, o vasarą medžiai su lapais, šlapi, tai tas krūvis labai didelis, ir 20–25 m/s vėjas labai pavojingas, dėl to ir laužo medžius. Be elektros yra apie 150 tūkst. klientų“, – kalbėjo G. Valaika.

Pataria geriau likti namuose

Norintiems žinoti, kiek sudėtinga situacija Lietuvoje, specialistas pataria stebėti ESO žemėlapį apie registruojamus gedimus, tai yra, kur dingo elektra.

„Visa Lietuva iš esmės raudonuoja, tik šiaurės rytinis kamputis dar nelabai, bet ir ten bus, nes iš esmės viskas slenkasi į tą pusę“, – sakė G. Valaika.

Taigi, kaip konstatavo meteorologas, visa Lietuva „paragavo“ šitos stichijos ir dar šiandien su ja gyvens.

„Reikėtų tam nusiteikti, ir šiuo atveju turbūt neperdėtas būtų patarimas geriau likti namuose. Kai kur ir keliai užversti, – jeigu kam nors reikia važiuoti už miesto, galbūt geriau atidėti keliones. <…>. Yra vietų, kaip hidrologai informavo, kur ir vandens lygis sparčiai gali kilti upėse, upeliuose ir ežeruose“, – teigė G. Valaika.

Ramesnių orų galime tikėtis tik vėlyvą vakarą

Pasak meteorologo, liepos 29 diena statistiškai yra šilčiausia vasaros diena.

„O šiandien matome, kad ir vėsu, ir vasaros neprimena“, – sakė G. Valaika.

Lietuvą užgriuvusi stichija nepasitrauks staiga. Ramesnių orų galime tikėtis tik vėlyvą pirmadienio vakarą arba naktį.

„Nebus taip, kad staiga pasibaigs. Vakare, einant iš darbo, dar bus lietaus, bet jau silpnės. Visai susilpnės tik vėlai vakare arba naktį“, – teigė G. Valaika.

Anksčiausiai stichija susilpnės vakariniuose rajonuose, kur anksčiausiai viskas prasidėjo. O rytiniuose rajonuose viskas dar gali tęstis ir per naktį, teigė meteorologas.

Siautėja meteorologinis reiškinys „Kirsti“

Vokiečių meteorologai yra davę šiam ciklonui vardą „Kirsti“.

„Jis susiformavo grynai virš mūsų regiono, virš Lietuvos. Susiformavo labai staigiai, yra itin aktyvus. Tai netipinė vasaros situacija“, – komentavo G. Valaika.

Lietaus ir vėjo iš „Kirsti“, pasak meteorologo, gauna ir latviai.

Kodėl negavome perspėjimo žinučių?

Paklaustas, kodėl šį kartą negavome perspėjimo žinučių į telefonus, pašnekovas paaiškino, kad tai sprendžia ne meteorologai.

„Visi šito dalyko klausia, o aš visada taip paprastai ir pasakau: ne meteorologai siunčia tas žinutes, o Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba“, – sakė G. Valaika.

Pasak jo, sekmadienį vyko susitikimas, visos tarnybos buvo perspėtos.

„Aš ir pats dirbau, nors formaliai man buvo atostogos. Darėme susitikimą, kvietėme ir juos, ir savivaldybės atstovus. Buvo savaitgalis, ne visi prisijungė, galbūt kas nors neįvertino rimtai. Nors mes visada perspėjame, jei matome, kad bus kažkas rimto. Iš savo pusės mes šiuos dalykus ištransliavome“, – sakė G. Valaika.

Jo asmenine nuomone, perspėjimo žinučių šiuo atveju reikėjo.

„Kodėl nesiuntė, tai čia jau turbūt klausimas turėtų būti adresuotas jiems“, – teigė G. Valaika.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė paaiškino, kad perspėjimo pranešimai nebuvo siunčiami dėl to, kad nebuvo prognozuojami stichinių, katastrofinių meteorologinių reiškinių rodikliai.

„PAGD vakar iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos gavo informaciją apie labai smarkų vėją ir galimą lietų. Tačiau tiek lietus, tiek vėjas stiprėjo palaipsniui ir stichinių, katastrofinių meteorologinių reiškinių rodikliai naktį iš 28 į 29 dieną nebuvo prognozuojami, todėl perspėjimo pranešimai nebuvo siunčiami“, – sakė E. Zdanevičienė.

Be elektros – 160 tūkst. vartotojų

Lietuvoje toliau siaučiant stipriam vėjui ir lyjant gausiam lietui, jau daugiau nei 160 tūkst. vartotojų yra palikti be elektros, praneša Energijos skirstymo operatorius (ESO).

„Naujausiais duomenimis, yra virš 160 tūkst. vartotojų, kuriems sutrikęs elektros vartojimas. Gerokai daugiau virš 3 tūkst. taškų, kur yra pažeidimų, tai ir oro linijos, ir transformatorinės, aukštos įtampos linijos“, – Eltai teigia ESO atstovė Rasa Juodkienė.

„Visi matome, kad audros mastas didelis, ir ji nerimsta“, – įspėjo specialistė.

Anot ESO atstovės, šiuo metu elektros visiškai neturi ir dalis aplink didžiuosius miestus įsikūrusių gyventojų.

„Yra tokių vietų [žiedinėse savivaldybėse – ELTA], kur, pavyzdžiui, dėl „Litgrid“ didžiųjų transformatorinių gedimų elektros visiškai nėra“, – paklausta apie tai, ar elektros tiekimas nutrūkęs aplink didžiuosius miestus esančiose savivaldybėse, atsakė ESO atstovė.

Privirto medžių

Suniokotas ir Panevėžys

PAGD atstovė žiniasklaidai E. Zdanevičienė informavo, kad iki pirmadienio 8 val. ugniagesiai gavo apie 400 iškvietimų dėl audros nuverstų medžių ar kitų jos padarinių.

„Praėjusią parą nuo sekmadienio vakaro prasidėjus stipriam vėjui ir lietui iki šios dienos ryto gavome 323 iškvietimus. Jau po 6 val. ryto, iki daugmaž 8 val., jų gauta daugiau nei 50“, – Eltai teigė E. Zdanevičienė.

„Tai labai dinamiška situacija, ta progresija gali keistis. <...>. Šią minutę galime teigti, kad ugniagesiai apie 400 iškvietimų yra gavę“, – pridūrė ji.

Kreipiasi dėl pratekėjimų į butus, patvinusių nuotekų tinklų

Pastarosiomis dienomis Lietuvą užklupusi gamtos stichija ant kojų sukėlė kone visas gelbėjimo tarnybas. Taip pat ir daugiabučių namų priežiūrą vykdančius specialistus, teigiama bendrovės pranešime spaudai. „Mano BŪSTAS“ skaičiuoja, kad dėl smarkaus lietaus ir didelio vėjo per parą gerokai išaugo iškvietimų skaičius.

Siekdamas kuo operatyviau gelbėti klientų turtą „Mano BŪSTAS“ sustiprino avarinės tarnybos pajėgas. Su audros ir lietaus padarytais nuostoliais kovoja ne tik įmonės darbuotojai, bet ir pasitelkti išorės partneriai. Avarinės tarnybos ekipažai be poilsio dirba nuo sekmadienio vakaro, nes vieną iškvietimą keičia kitas.

Už „Mano BŪSTO“ avarinės tarnybos veiklą sostinėje atsakinga Eglė Šlajūtė patvirtino, kad per šią audrą gyventojai pagalbos kreipėsi tris kartus daugiau kartų nei įprastai.

„Suprasdami situacijos rimtumą pasitelkėme visus turimus nuosavus žmogiškuosius resursus, o taip pat – išorės rangovus. Į kiekvieną iškvietimą stengiamės atvykti kaip galime greičiau. Dėl avarijų gausos planuojame kiekvieną minutę, peržiūrime vykimo maršrutus, atitinkamai skirstome darbuotojų pajėgas. Dėl neeilinės situacijos atvykimas į dalį iškvietimų gali užtrukti ilgiau nei įprastai, tačiau nė vieno kliento nepaliksime bėdoje. Tiesiog prašome gyventojų kantrybės, nes situacija išties neeilinė“, – sako E. Šlajūtė.

Gausūs krituliai ir smarkus vėjas labiausiai pakenkė daugiabučių namų konstrukcijoms bei inžinerinėms sistemoms. Daugiausia iškvietimų sulaukta dėl pratekėjimų į butus bei bendrąsias patalpas, nuplėštų stogo konstrukcijų bei fasadų dalių, patvinusių lietaus bei buitinių nuotekų tinklų.

Pranešimų, jog krintantys medžiai ar namo konstrukcijų dalys apgadino daugiabučius namus ar šalia esančius automobilius, įmonė kol kas neužfiksavo.

„Dalį dėl gamtos išdaigų atsiradusių gedimų likviduojame nedelsdami vietoje, tačiau dalį defektų pradėsime šalinti tik tada, kai tą padaryti leis oro sąlygos. Bet kuriuo atveju reaguojame operatyviai, padedame visiems, kam reikia mūsų pagalbos, ir tikimės, kad avarinių iškvietimų skaičius dienos pabaigoje ims mažėti“, – teigė E. Šlajūtė.

Pastebėjus namo konstrukcijų pažeidimų „Mano BŪSTAS“ prašo gyventojų nedelsti ir apie tai pranešti namo administratoriui. Taip pat – nebandyti audros ir lietaus sukeltos žalos padarinių bendrojo naudojimo patalpose šalinti patiems. Ypač jei jie susiję su elektros instaliacija.

„Mano BŪSTO“ klientų aptarnavimo centras dėl oro sąlygų padarytos žalos taip pat skaičiuoja išaugusį klientų skambučių kiekį ir primena, kad dėl to gali tekti šiek tiek ilgiau palaukti, kol klientai bus sujungti su konsultantais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (21)