Viskas prasidėjo 2018 metų rugpjūčio 20 dieną, kai vietoj pamokų paauglė nusprendė pradėti streiką prie parlamento. Savo griežtos pozicijos ji laikėsi iki rugsėjo 9-osios, kai vyko parlamento rinkimai, tačiau tuo protestas nesibaigė.
Gretos tėvai nepritarė dukters sprendimui praleidinėti pamokas, tačiau neslėpė, kad galvoja, jog ji yra teisi streikuodama. Buvo pasiektas kompromisas, kad Greta streikuos tik penktadieniais.
Tuo metu, kai švedė nusprendė neiti į mokyklą, jai buvo penkiolika.
Netrukus jos žinia pasklido dar plačiau – gruodį ji apie klimato kaitą kalbėjo „TEDx“ konferencijoje, kur prisipažino, kad jai yra diagnozuotas Aspergerio sindromas, obsesinis kompulsinis sutrikimas bei selektyvus mutizmas.
Paauglės kalbos vaizdo įrašą „YouTube“ platformoje jau peržiūrėjo daugiau nei milijonas žmonių. Tūkstančiai nuomonę išsakė ir komentarų skiltyje, daugiausia – padrąsinančių ir susižavėjusių. „Manau, kad jos vardas bus įrašytas istorijoje“, – teigė vienas komentatorius.
Šių metų kovą, per Moters dieną, ji buvo paskelbta Švedijos metų moterimi, o trys Norvegijos parlamentarai ją nominavo Nobelio taikos premijai. Ji gali tapti jauniausia Nobelio taikos premijos laureate.
Ir nors jos vardas jau žinomas visame pasaulyje, ji – paauglė, kuri vis dar turi lankyti mokyklą, nors tai atsisako daryti ir kiekvieną penktadienį vietoj pamokų pasiima plakatą į rankas ir keliauja prie parlamento.
Kaip į tokią paauglės iniciatyvą ir veiklą reaguotų Lietuvos institucijos?
Pirmiausia sunerimtų mokytojai, pastebėję, kad paauglė nelanko mokyklos, neturėdama tam pagrindo.
Signalą gavę vaiko teisių pareigūnai nustatytų pirmą grėsmės lygį ir šeima atsidurtų po padidinamuoju stiklu.
Vaiko teisių specialistai aiškintųsi, kodėl vaikas nelanko mokyklos ir spręstų klausimą dėl tėvų pareigų prievolės užtikrinti vaiko teisę į išsilavinimą.
Lietuvoje iki 16 metų mokytis privaloma
Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus specialistė Neringa Kolkaitė DELFI teigė, kad jei Greta gyventų Lietuvoje, be abejo, būtų reaguojama ir pranešama vaiko teisių specialistams.
„Kadangi Lietuvoje privalomasis švietimas – Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems mūsų šalyje, ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje, privalomas ir valstybės garantuojamas ugdymas iki 16 metų pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programas, tokiu atveju (švedės Gretos Thunberg atveju – DELFI), be abejo būtų pranešta vaiko teisėms ir aiškinamasi, kodėl vaikas nelanko mokyklos“, – teigė N. Kolkaitė.
Ji pridūrė, kad dėmesys būtų atkreiptas į tėvų pareigas: „Vaiko teisės spręstų klausimą dėl tėvų pareigų prievolės užtikrinti vaiko teisę į išsilavinimą“.
Lietuvoje mokytis iki šešiolikos metų privaloma, tad jei Greta gyventų Lietuvoje, ji būtų privalėjusi lankyti pamokas, nes tuo metu, kai ji pradėjo streikuoti, jai buvo penkiolika.
Tiesa, dabar ji praleidžia mažiau pamokų. O kiek pamokų galima praleisti Lietuvoje? Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, galimas praleisti pamokų skaičius nėra nustatytas. „Jeigu vaikas neserga, iki 16 metų jis turi lankyti pamokas“, – atsakant į klausimą pakartojo ministerija.
Mokyklos – ne visiems vaikams
Paauglė Greta pasirinko nelankyti mokyklos ir teigia, kad nemato tame prasmės, tačiau Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio Ryšių su visuomene atstovė Rasa Žemaitė pastebi, kad žvelgiant į mergaitę ir klausantis jos minčių akivaizdu, kad ji puikiai mokoma ir lavinama.
„Tam, kad parašytų tokią kalbą su tokiais argumentais, tokiame amžiuje – vien gebėjimų tikrai neužtenka, – teigė R. žemaitė. – Kritiškai mąstyti ją išmokė. Ir, sakyčiau, labai gerai.“
R. Žemaitė teigia, kad palaiko tokį pasirinkimą, kuris yra efektyviausias vaikui. „Pasaulyje yra įvairių ugdymo formų. Vienos pasiteisina, kitos natūraliai numiršta, paskui vėl atgimsta, bandomos keisti. Kokią ugdymo formą pasirinkti? Šią atsakomybę palikčiau tėvams“, – teigė R. Žemaitė.
Anot jos, vaiko ugdymas, kai siekiama kokybiško rezultato, yra labai sudėtingas reiškinys.
„Jei norime mąstančių, kritiškai mąstančių ir turinčių argumentuotą nuomonę vaikų, tai turėtume būti gerokai lankstesni. Lankstumas po truputį auga, daugėja galimybių rinktis. Daugėja ir tų, kurie renkasi savo vaikus mokyti namuose“, – kalbėjo R. Žemaitė ir pridūrė, kad tik specialistai gali įvertinti, kokia forma pasiekiamas geriausias rezultatas: mokantis namuose ar mokykloje.
Tačiau ji pridūrė, kad „mokyklos – ne visiems, tikrai ne visiems vaikams“.
„Norėtųsi, kad mokyklos į vaiką ne kai į krepšelį žiūrėtų, o kaip į perspektyvą“, – pabrėžė R. Žemaitė.
Ir Lietuvoje moksleiviai drąsūs, tik to nepastebime
Švedė Greta prieš tūkstančius žmonių drąsiai stoja ant scenos ir kalba ne tik apie klimato kaitą, bet ir apie savo sveikatos būklę, problemas.
„Kai man sukako 11 metų – aš susirgau. Aš panirau į depresiją, nustojau kalbėti, nustojau valgyti. Per du mėnesius aš praradau 10 kilogramų svorio. Vėliau, man buvo diagnozuotas Aspergerio sindromas, obsesinis kompulsinis sutrikimas bei selektyvus mutizmas. Tai reiškia, kad aš kalbu tik tada, kai matau tam pagrindą, rimtą priežastį – dabar tai vienas iš tų momentų.
Tiems, kurie turi panašių sutrikimų, beveik viskas atrodo balta arba juoda. Mums nesiseka meluoti ir mes nemėgstame dalyvauti jokiuose socialiniuose žaidimuose, kurie jums taip patinka. Manau, kad daugeliu atveju mes, autistai, esame tie, normalieji, o visi kiti likę žmonės yra ganėtinai keisti, ypač kai kalbame apie tvarumo, aplinkosaugos krizę – visi kartoja, kad klimato kaita yra egzistensinė grėsmė, kad tai svarbiausia problema iš visų – tačiau vis tiek, visi nekreipia dėmesio. Aš šito nesuprantu“, – „TEDx“ konferencijoje praėjusių metų gruodį kalbėjo G. Thunberg.
Rasa Žemaitė teigia, kad „drąsos kalbėti ir mūsų vaikams nestinga“. „Jie galbūt neturi išvystytos pakankamai plačios auditorijos, bet, keik teko dalyvauti tiek debatų klubuose mokyklose, tiek apskritai pakeliauti po mokyklas, mūsų vaikai yra ir drąsūs, ir išsilavinę“, – teigė R. Žemaitė, tačiau pridūrė, kad vaikų yra visokių.
Ji taip pat pridūrė, kad norėtųsi lankstesnio valstybės požiūrio, kad vaikai kaip įmanoma labiau ištobulintų savo gebėjimus.
R. Žemaitė tvirtino, kad yra daugybė tėvų, kurie norėtų vaiką ugdyti namuose. „Džiaugiuosi, kad tų nuomonių yra įvairių, – teigė R. Žemaitė ir pridūrė, kad į mokyklą vaiką reikėtų leisti ne dėl to, kad taip numato įstatymas, o matant perspektyvą ir naudą vaikui. – Paprastas mano šeimos pavyzdys: mano abiturientas sako, kad mokykloje dažnai švaisto savo laiką tam tikrose pamokose, nes net suformuluojant aiškų klausimą mokytojai į jį neatsakinėja. Dažnai atsakymas toks: tu turi žinoti, nes tą jau dėsčiau. (...) Norėtųsi, kad mokykla būtų ta vieta, į kurią vaikai norėtų eiti ir tėvai norėtų vaikus vesti, kuri ugdytų mūsų vaikus tolygiai nepaisant miesto, miestelio ar rajono.“
Ar galėtų patys tėvai ją mokyti namuose?
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, 2018-2019 mokslo metais namuose mokomi 678 vaikai. Juos ugdo ateinantys mokytojai. Patys tėvai negali ugdyti savo vaikų, nėra tokio įstatymo, leidžiančio patiems tėvams ugdyti atžalas.
Tačiau pagal galiojančius teisės aktus mokiniai gali mokytis nuotoliniu būdu. Tokiu būdu praėjusiais metais mokėsi 2398 mokiniai.
ŠMSM yra nustačiusi, kad nuotoliniu būdu gali mokytis tie, kurie dalyvauja didelio meistriškumo sportininkų rengime, tarptautinių dalykinių olimpiadų rengime, tarptautinėje mokinių mobilumo ar mainų programose, nepilnamečiai, patys auginantys savo vaikus, taip pat ir tie, kurie turi savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos padalinių rekomendacijas. Nuotoliniu būdu gali mokytis ir išvykusieji į užsienį.
Išskirtinės sąlygos galioja ne visiems
Ne visi tiesiog užsimanę, kaip švedė Greta, gali tiesiog nuspręsti, kad nebenori eiti į mokyklą. Jų elgesys, kaip jau minėta anksčiau, būtų svarstomas.
Teoriškai yra galimybė mokytis ir nuotoliniu būdu, tačiau šia galimybe gali pasinaudoti ne visi.
„Namuose gali mokytis tie, kuriems dėl ligos, sveikatos būklės gydytojų konsultacinė komisija yra paskyrusi mokymą namie. Taip pat namuose gali mokytis turintieji specialiųjų ugdymosi poreikių, jei taip rekomenduoja pedagoginė psichologinė tarnyba ar švietimo pagalbos specialistai, – teigiama ŠMSM atsakyme apie nuotolinį mokymąsi. – Kaip minėta, mokytis nuotoliniu būdu gali ir dalyvaujantys didelio meistriškumo sportininkų rengimo, tarptautinių dalykinių olimpiadų pasirengimo, tarptautinėje mokinių mobilumo ar mainų programose, vaikus auginantys nepilnamečiai, taip pat mokiniai pagal savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos padalinių rekomendaciją.“
Beje, specialių ugdymo poreikių turintys vaikai namuose gali mokytis ir visus dvylika metų. „Nustatyta, kad vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, gavę pedagoginės psichologinės tarnybos ar švietimo pagalbos tarnybos rekomendaciją, namuose mokosi ne ilgiau kaip vienus mokslo metus. Po metų ši rekomendacija gali būti pratęsiama, ir taip mokinys gali užbaigti pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą besimokydamas namuose“, – teigiama ŠMSM paaiškinime.
Vis dėlto vienu ar kitu atveju namuose besimokantį mokinį mokytų pedagogai, o ne tėvai.
Šiuo metu Seime yra suburta neformali darbo grupė iš Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narių, mokyklų, tėvų organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų. Per keletą savaičių, anot Seimo narės Dovilės Šakalienės, buvo parengtos mokymosi šeimoje pataisos, kurios atsižvelgia į šeimų poreikius ir į vaiko teisės į švietimą užtikrinimo saugiklius.
Tiesa, anot D. Šakalienės, Gretos tėvų Lietuvoje niekas nebaustų, nes „pažangumo rodikliai nenukentėjo, o pilietiškumas taip pat yra svarbi vertybė, kurią tėvai turi teisę ugdyti“.
Greta Thunberg – kas ji?
Greta klimato kaita pradėjo domėtis būdama trečioje klasėje. Viename interviu newyorker.com aktyvistė pasakoja, kad, dėka autizmo, ji turi nepaprastą gebėjimą sutelkti dėmesį ir ką nors veikti nepertraukiamai – pavyzdžiui, skaityti valandų valandas nesustodama.
„Kai buvau maždaug aštuonerių, pirmą kartą išgirdau apie klimato kaitą bei globalinį atšilimą. Išgirdau, kad tai kažkas, ką sukūrė žmonės. Man buvo liepta išjungti šviesą, taupyti energiją bei rūšiuoti popierių. Pamenu, jog man pasirodė labai keista ir neįprasta, jog žmonija, nepaisant kitų gyvųjų padarų, geba pakeisti tokį dalyką kaip Žemės planetos klimatas“, – „TEDx“ konferencijos metu kalbėjo G. Thunberg.
„Esu čia tam, kad pasakyčiau, jog mūsų namas – dega. Remiantis IPCC (Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos – DELFI) duomenimis, mums liko mažiau nei 12 metų tam, kad galėtume ištaisyti savo padarytas klaidas. <...> Klimato krizė tai didžiausias ir kompleksiškiausias iššūkis su kuriuo susiduria Homo sapiens. Pagrindinis sprendimo būdas toks paprastas, kad jį gali suprasti net mažas vaikas – mes turime sustabdyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. <...> Noriu, kad jūs panikuotumėte. Noriu, kad jaustumėte baimę, kurią aš jaučiu kasdien. Ir noriu, kad imtumėtės veiksmų”, – Pasaulio Ekonomikos Forume sausį kalbėjo aktyvistė G. Thunberg.
Nuo 9 metų amžiaus G. Thunberg 6-ius metus domėjosi klimato kaita. Ji atsisakė mėsos bei pieno produktų, nustojo pirkti viską, kas nėra būtina. 2015-aisiais Greta nustojo skraidyti lėktuvais dėl jų sukeliamos taršos. Ji reikalavo, kad ir jos šeimos nariai prisidėtų prie anglies dioksido pėdsako mažinimo – taptų veganais bei nustotų keliauti lėktuvais.
G. Thunberg motina Malena, sekdama dukters pavyzdžiu, 2015-aisiais atsisakė tarptautinių pasirodymų bei taip pat nustojo skraidyti lėktuvu. Thunberg šeima įsirengė saulės jėgainę ir pradėjo auginti daržoves savo žemėje už Stokholmo miesto ribų. Visi šeimos nariai mieliau renkasi važiuoti dviračiu, jei prireikia kur nors nuvykti. Šeimyna taip pat turi ir elektromobilį, kurį naudoja tik esant būtinybei.
G. Thunberg neslepia nusivylimo, kad net ir patys atkakliausi ekologai, aplinkosaugininkai ar mokslininkai, tyrinėjantys klimato kaitą, jau nekalbant apie „žaliuosius“ politikus, vis dar skraido lėktuvais, neretai – privačiais, nenustoja valgyti mėsos bei nemažina pieno produktų vartojimo.
Protestų akimirkos: